Vėjų jėgainių gamyba įmonę kelia į lyderius(9)
Dažyti tenka itin kruopščiai, nes ir menkiausias atspalvio skirtumas laikomas broku. Renaldo Malycho nuotrauka
Iš ekonominės bedugnės, kurioje šiuo metu Lietuva murkdosi, išgelbėti gali užsienio investicijos, naujos technologijos, didelę pridėtinę vertę turinčių prekių gamyba bei eksportas. Krepšelių pynimas ar lininių staltiesių audimas – gerai, tačiau jų pridėtinė vertė maža, pindami ar ausdami galime konkuruoti nebent su Afrikos ar Pietų Amerikos džiunglėse gyvenančiomis gentimis. Norint konkuruoti su Vakarų Europos šalių pramonės įmonėmis reikia investicijų bei inovatyvių technologijų. Dėl Lietuvoje klestinčio biurokratizmo jas ne visada lengva pritraukti, tačiau yra ir gerų pavyzdžių. Vienas tokių – vėjo jėgainių konstrukcijų gamyba Tauragėje besiverčianti bendrovė „Tauraplastas“. Šis verslas mūsų mieste sukūrė apie 100 puikiai apmokamų darbo vietų.
„Darželinukai“ veržiasi į lyderius
UAB „Tauraplastas“ įkurta 2006 metų pabaigoje. Tauragės industriniame parke bendrovė pradėjo dirbti 2007 metų pradžioje. Bendra Danijos ir Lietuvos įmonė dar neišaugo iš darželinukų amžiaus, bet jau tapo viena didžiausių Tauragės rajono bendrovių, o 2008–2011 metais tapo sparčiausiai augančia Tauragės apskrities įmone ir pelnė dienraščio „Verslo žinios“ „Gazelės“ apdovanojimą.
Prieš mėnesį penkerių metų jubiliejų atšventęs „Tauraplastas“ auga lyg ant mielių. 2008 metais bendrovės apyvarta buvo 8,5 milijono litų, 2009 metais – 13,2, 2010 metais – 15,9, 2011 metais – 24 milijonai litų.
Reta Tauragės rajono įmonė gali pasigirti tokiu augimu, viena tokių – UAB „Tauragės kurjeris“, kurio apyvarta praėjusio dešimtmečio viduryje per keletą metų išaugo 206 procentais.
Gamina vėjo jėgainių korpusus
„Tauraplastas“ gamina vėjo jėgainių korpusus, kuriuose montuojami jėgainės įrenginiai. Korpuso ilgis – 10 metrų, plotis – 2,5–3 metrai. Įmonėje pagamintus jėgainių korpusus perka visame pasaulyje garsus Danijos koncernas „Vestas“. Iš atskirų agregatų šis koncernas montuoja vėjo jėgaines, jas stato Vakarų Europoje ir JAV. „Vestas“ – viena didžiausių pasaulyje vėjo jėgainių gamintojų, kontroliuojanti apie 20 procentų pasaulio rinkos. Danų koncerno jėgainės montuojamos ne tik sausumoje, bet ir jūrose, todėl yra itin tvirtos ir sugeba atlaikyti net uraganinius vėjus. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas kokybei.
Pasak „Tauraplasto“ direktoriaus Irmanto Arlauskio, jo vadovaujama bendrovė gamina korpusus trijų modelių vėjo jėgainėms V-80 (jų praėjusiais metais bendrovė pagamino 400), V-90 (pagaminta 100) ir V-112 (pagaminta 180). Jėgainės – įspūdingo dydžio. Skaičius V-80 reiškia, jog sukdamiesi jėgainės sparnai „brėžia“ 80 metrų dydžio apskritimą, V-90 – 90 metrų dydžio apskritimą, V-112 atitinkamai – 112 metrų dydžio apskritimą.
Sudėtingiausias vėjo jėgainės gaminys – jos sparnai. Priklausomai nuo modelio vėjo jėgainės sparnai yra nuo 40 iki 56 metrų ilgio. Tai itin sudėtingas ir kruopštaus darbo reikalaujantis įrenginys, tokių danai tauragiškiams kol kas nepatiki.
Vėjas vietoje atomo?
I.Arlauskis nėra energetikos specialistas, todėl į plačias diskusijas apie vėjo, atominę energetiką nesileidžia, tačiau per metus „Tauraplastas“ pagamina tiek vėjo jėgainių korpusų, kad tų jėgainių užtektų aprūpinti elektros energija visą Lietuvą ir galėtume išsiversti be atominės elektrinės, kuri brangiai kainuoja ir baugina aplinkinius gyventojus.
Praėjusiais metais „Tauraplastas“ pagamino 680 2–3 megavatų galingumo vėjo jėgainių korpusų. Netgi jei visi Tauragės bendrovėje pagaminti vėjo jėgainių korpusai būtų tik 2 megavatų galingumo, bendras jų galingumas būtų (680x2) 1360 megavatų. Tai gerokai daugiau už planuojamą statyti Visagino atominės elektrinės bloką, kurio galingumas turėtų būti 1000 megavatų. 600–700 vėjo jėgainių savo galingumu atstoja vieną tūkstančio megavatų galingumo atominės elektrinės bloką, tik bėda, kad vėjas tai pučia, tai ne, ir reikalingi papildomi šiluminės ar atominės energetikos galingumai, kai vėjas nurimsta.
Gaminys išblizgintas lyg „Mercedes“
Atrodytų, kad nėra taip sudėtinga pagaminti 10 metrų ilgio, 3 metrų pločio plastikinę dėžę, kurioje bus montuojami vėjo jėgainės įrenginiai. Bet šis gaminys reikalauja daug kruopštaus rankų darbo, tikslumo. Pasak I.Arlauskio, gaminant vėjo jėgainę reikia ne tik didelio tikslumo, bet ir estetikos. Gamyboje reikia derinti netgi atspalvius – atspalvio skirtumas laikomas broku.
Atlyginimai – didžiausi apskrityje
„Tauraplastas“ – ne tik viena didžiausių, sparčiausiai auganti, bet ir didžiausius atlyginimus mokanti Tauragės rajono įmonė. Su biudžetinėmis įstaigomis „Tauraplastas“ lygiuotis negali, bet tarp rajono verslo įmonių šios bendrovės darbuotojai gauna gerokai didesnius atlyginimus.
Šių metų pradžioje „Tauraplastas“ gavo Tauragės apskrities mokesčių inspekcijos raštą, kad 2011 metais vidutinis atlyginimas (neatskaičiavus mokesčių) įmonėje buvo 3000 litų ir jis buvo didžiausias tarp visų Tauragės apskrities verslininkų asociacijos bendrovių bei įmonių.
Kai moki 3000 litų (apie 2400 litų atskaičiavus mokesčius) vidutinį atlyginimą, darbuotojus gali rinktis iš didelio būrio kandidatų.
– Žiema – ne pats palankiausias metas statyti vėjo jėgaines, todėl darbų sumažėja, bet darbuotojų neatleidžiame. Šiuo metu įmonėje dirba 98 žmonės. Vasarą užsakymų padaugėja, todėl terminuotam darbui priimame 10–15 žmonių. Didelės plėtros nebenumatome, nes plėstis nebeturime kur. Suskaičiavau, kad riba mūsų įmonei būtų darbuotojų skaičių padidinti 15 procentų, o gamybą padidinti 20 procentų. Plėstis praktiškai nebėra kur, todėl šiemet daugiausia dėmesio skirsime kokybei, darbuotojų mokymui. Mūsų profilio darbuotojų neruošia jokia profesinio rengimo mokykla, todėl juos turime apmokyti patys, – pasakojo įmonės direktorius I.Arlauskis.
