Valdžia atpratins valgyti mėsą?(3)
Vilniaus Gariūnų turgus yra ta vieta, kurioje už milijardus litų parduodama iš Kinijos atgabentų neapskaitomų prekių, nes ten nėra kasos aparatų. Jei turgaus prekybininkams ir reikia kasos aparatų, tai pradėti reikėjo nuo Gariūnų, kur be aiškios apskaitos vykdoma didmeninė prekyba, sukasi milijardinės sumos. Bet kaip Lietuvoje dažniausiai būna, tvarką įvedinėti pradėta ne nuo šešėlinės prekybos „ryklių“, o nuo smulkių „kilbukų“. Kovą su šešėline prekyba turguose Lietuvos valdžia pradėjo nuo smulkių prekeivių mėsos produktais, jie pirmieji tarp turgaus prekiautojų buvo priversti įsigyti kasos aparatus.
Pikantiška tai, kad kasos aparatų įvedimą turguose inicijavo ne šalies ekonomikai diriguojanti Ūkio ministerija, o Žemės ūkio ministerija. Motyvas toks: smulkūs Lietuvos prekeiviai iš Lenkijos įveža pigią kiaulieną, paukštieną, mūsų žemdirbiai nepajėgūs konkuruoti su lenkiška produkcija, todėl prekiautojams reikia įvesti kasos aparatus.
Smulkūs Lietuvos žemdirbiai kiaulių praktiškai nebeaugina, nes vargo, išlaidų daug, o pajamos – apgailėtinos. Dirba danų valdomi kiaulių auginimo kompleksai, bet jų pajėgumų neužtenka, todėl net 50 procentų Lietuvoje suvartojamos kiaulienos – importas iš užsienio.
Visgi kažkas negero vyksta Lietuvos gyvulininkystės versle, jei Lenkijoje kilogramas kiaulienos skerdienos kainuoja maždaug tiek pat, kiek Lietuvoje kainuoja kilogramas gyvojo svorio kiaulienos. Jei Lenkijoje už 500 litų gali nupirkti 100 kilogramų kiaulienos skerdienos, tai koks tikslas Lietuvoje už 500 litų pirkti 100 kilogramų sveriančią kiaulę ir po to pačiam ją išdarinėti ar mokėti už išdarinėjimą? Tie Lietuvos gyventojai, kurie nori ir gali, važiuoja pirkinių į Lenkiją, o negalintiems to padaryti, kad nekiltų nereikalingų pagundų pirkti pigesnės lenkiškos kiaulienos ir paukštienos, įvedė kasos aparatus...
Protestai nepadėjo
Praėjusių metų pradžioje pranešta, kad nuo 2011 metų gegužės pirmos dienos prekiautojai mėsa turguose privalės dirbti su kasos aparatais. Tada „Tauragės kurjeris“ Prezidento gatvės turgelyje pakalbino keletą prekeivių. Mėsos produktais prekiaujančios moterys teigė, kad protestuos prieš šį valdžios sprendimą, važiuos į Vilnių ir mitinguos prie valdžios įstaigų. Protesto akcijoje prie Seimo rūmų dalyvavo apie 3000 smulkių prekeivių, tačiau valdžios pozicijos ši akcija neišklibino. Dalis smulkiųjų prekeivių protestuodami bandė prekiauti turguose be kasos aparatų, tačiau ir ši akcija vaisių nedavė.
Velnias ne toks baisus, kokį jį piešia
„Velnias“ – kasos aparatai – ne tokie baisūs, kokius juos smulkieji prekeiviai piešė praėjusį pavasarį. „Delikateso“ ir „Agrovet“ mėsos gaminiais Tauragės Prezidento gatvės turgelyje prekiaujanti Audronė Gargasienė „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad už 960 litų kainavusį kasos aparatą valstybė jai kompensavo 100 procentų.
– Reikia vesti prekių apskaitą, bet negaliu teigti, kad dėl kasos aparato labai pasunkėjo mano darbas. Tiesa, turiu papildomų išlaidų, nes reikia pirkti juostas kasos aparatui, pildyti kasos knygą. Bėda, kad maniškis kasos aparatas prastos kokybės, stringa. Laimei, šiemet šilta žiema, bet sulauksime ir šaltų dienų, todėl bijau, kad atšalus jis gali išvis sustoti, – pasakojo prekybininkė.
Savaitę valgo, tris pasninkauja
Prieš didžiąsias religines šventes dori krikščionys pasninkauja. Nemažai daliai tauragiškių nereikia žvilgčioti į kalendorių, laukti vienos ar kitos religinės šventės, jie pasninkauja kas mėnesį.
– Turgeliai prekiauja dieną, dirbantys žmonės tuo metu būna darbe ir retai kada randa laiko dieną užsukti čia, nors kainos pas mus mažesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose. Mūsų klientai – pensininkai, bedarbiai, socialiai remtini žmonės – visi tie, kurie sunkiai verčiasi ir gyvena nuo pensijos iki pensijos ar nuo pašalpos iki pašalpos. Pastebiu, kad kiekvieną mėnesį, maždaug apie 10 mėnesio dieną, mėsos produktų pirkimas labai pagyvėja. Matyt, tokiu laiku mokamos pensijos, socialinės pašalpos. Pirkimo bumas trunka maždaug savaitę. Po to mūsų pirkėjams pasibaigia pinigai ir maždaug tris savaites jie gyvena be mėsos produktų. Per tas tris pasninko savaites būna dienų, kai per dieną parduodu prekių už 7 litus. Lietuvos valdžia vis kariauja su pigiais lenkiškais mėsos produktais, bet nereikėtų pamiršti, kad lenkai jiems taiko 5 procentų pridėtinės vertės mokestį, o Lietuvoje PVM mėsos produktams – 21 procentas. Vien dėl mokesčių politikos mėsos produktai Lietuvoje 16 procentų brangesni nei Lenkijoje, todėl nenuostabu, kad lietuviai vyksta apsipirkti į Lenkiją. Juk yra planų PVM Lietuvoje pakelti nuo 21 iki 23 procentų. Tada kainos pakils ir prekyba dar sumažės, – samprotavo mėsos produktų pardavėja.
Apyvarta krito perpus
Ona Prezidento gatvės kioskelyje prekiauja „Vilniaus paukštyno“ ir Marijampolės „Arvi kalakutai“ gaminiais. Ji įsigijo 1000 litų kainuojantį kasos aparatą, 100 procentų jo vertės kompensavo valdžia, jo darbu nesiskundžia.
– Daug metų dirbau prekyboje, todėl kasos aparatai man jokios baimės nekelia. Prieš penkerius metus išėjau iš parduotuvės ir pradėjau dirbti turgelyje, nes Tauragės parduotuvėse labai ilgos darbo valandos, nebeturėjau sveikatos tiek daug dirbti. Retas kuris pirkėjas turgelyje prašo kasos čekio, bet jei jo neduotum, būtų problemų. Dabar juk XXI amžius, į visas gyvenimo sritis skverbiasi internetas, mokesčiai mokami internetu, o mes grįžtame atgal – pildome kasos knygas, naudojame popieriaus juostas. Tiekėjai mėsos produktus mums atveža jau su priskaičiuotu PVM, todėl mums nėra jokios prasmės slėpti apyvartos, nes mokesčiai jau sumokėti. Pasikalbu su kolegomis ir pastebiu, kad gyventojai vis skurdesni, apyvarta vis mažesnė. Palyginti su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, mano kioskelio apyvarta sumažėjo maždaug perpus, panaši situacija ir kolegų kioskeliuose. Viena priežasčių – ta, kad PVM žaliai mėsai valdžia padidino nuo 5 iki 21 procento. Mažėjant pensijoms, atlyginimams mėsos produktai per vieną naktį pabrango 16 procentų, todėl nemaža dalis gyventojų nebeišgali nusipirkti mėsos produktų, – kalbėjo Ona.


