Parduotuvėse vėl yra lietuviškų braškių(0)

2017-09-25 14:02

Prekybos centrus pasiekė anykštėnų ūkininkų Audriaus ir Valdo Juškų šiltnamiuose užaugintos braškės. Lietuviškų braškių bus galima paragauti tik iki lapkričio mėnesio, o į rinką tiekiamas jų kiekis kol kas nebus didelis. V.Juška šypsojosi, jog šį rudenį prie Anykščių esančiuose šiltnamiuose kiekvienam Lietuvos gyventojui užaugins po vieną braškę.

Patys lygino lietuviškas ir olandiškas braškes

Teiginys „Kiekvienam lietuviui – po vieną braškę“ linksmai skamba, tačiau V.Juška tikino, kad tai yra teisybė. „Rudenį planuojame priskinti 40 tonų braškių, viena braškė sveria apie 20 gramų. Paskaičiuokim, taip ir išeina – užauginsime apie 2 milijonus uogų“, – aiškino ūkininkas.

Lietuvos prekybos centruose braškių būna kiaurus metus, tačiau dažniausiai prekiaujama atvežtinėmis uogomis. Tik šiemet Lietuvos ūkininkai šiltnamiuose pradėjo auginti braškes. Pradžioje rinkoje pasirodė kito Lietuvos ūkininko braškės. „Pirkome lietuviškų braškių ir olandiškų. Degustavome, lyginome. Na, skiriasi ir skonis, ir kvapas. Į Lietuvą vežamos olandiškos braškės yra kitos veislės, jos pritaikytos transportavimui. Natūralu, kad kai uoga skirta transportavimui, ji kietesnė – kaip guminė“, – aiškino V.Juška.

A.Juška dėstė, kad jų šiltnamiuose užaugintas braškes reikia suvalgyti per 4–5 dienas, o štai atvežtinės uogos nesugenda savaitėmis. Broliai priminė, kad tas pats yra ir su agurkais bei pomidorais – importinės daržovės kartais kelyje praleidžia tris savaites ir nieko, į prekybos centrus atvežamos turėdamos gerą vaizdą. Tačiau juk nebūna taip, kad beveik nemirtinga uoga ar daržovė skoniu, kvapu, maistinėmis savybėmis prilygtų normaliam savo giminaičiui.

Braškės duos du derlius

Bendras Juškų šiltnamių plotas – 10 ha. Braškėms jie paskyrė vieną 1 ha ploto šiltnamį. Liepos mėnesį iš Olandijos į Anykščius buvo atvežti užšaldyti braškių daigai ir susodinti į lysves. Po to, kai bus nuskintos rudeninės uogos, braškių lapai bus nupjauti, ir daigai vėl „užmigdyti“. Iki pavasario braškių šiltnamyje temperatūra sieks vos 2–3 laipsnius šilumos. Paskui temperatūra bus pakelta, pavasarinio braškių derliaus pradžia planuojama apie kovo 20-ąją, pabaiga – apie gegužės 10-ąją. Pavasarinis derlius turėtų būti dvigubai didesnis, Juškos tikisi priskinti apie 80 tonų braškių.

Po antrojo derliaus braškių daigus teks išmesti ir pirkti naujus – toks trumpas braškių gyvenimo laikas.   

„Braškė – dešimt kartų lepesnė nei agurkas ar pomidoras, samdomės olandą agronomą, jis konsultuoja, kaip braškes tręšti, kada jas laistyti... Jei tręšdamas agurką kalio ir magnio santykio kiek nepataikai, beveik nepajunti, o braškės klaidų neatleidžia, reaguoja akimirksniu“, – dėstė A.Juška.

„Nuskynėm pirmąsias braškes. Gražiausios uogos! Sudėjom į indelius, po trijų dienų jau pūti pradėjo. Galvojom, gal blogai skinam. Paskui galvojom, kad indeliai netinkami. Atvažiavo olandas agronomas ir nustatė, kad laistymas netinkamas. Užteko laistymo korekcijos – ir kitaip laikosi uogos“, – broliui antrino V.Juška.

Braškėms būtinas temperatūrų svyravimas

Nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos ūkininkai iki šiol braškių šiltnamiuose neaugino. Baltijos šalių braškių rinką yra užėmę olandai. „Kodėl ispaniškos braškės pas mus neatvažiuoja? Dieną braškėms geriausia 22–24 laipsnių šiluma, o naktį 6–8 laipsniai. Nuo temperatūrų skirtumo priklauso uogų saldumas. Ispanai tokio temperatūrų skirtumo negali padaryti. Žiemą Lietuvoje atsiranda egiptietiškos braškės, mat žiemą Egipte temperatūrų skirtumai tinkami. Žiemos dieną pas juos būna 22–24 laipsniai šilumos, naktį – nukrenta iki 8–10 laipsnių“, – apie braškių auginimo specifiką kalbėjo V.Juška.

Net užšaldytos savos uogos vertingesnės už atvežtines

Žinoma, maloniausia, skaniausia ir sveikiausia valgyti savo darže ar savajame šiltnamyje nuskintas uogas ir daržoves. Tačiau pavasarį ar rudenį paprasčiausiai tų savų daržovių ir uogų neturime. Lieka vienas kelias – prekybos centrai. Na, o čia jau galime rinktis tarp už jūrų marių augintų vaisių, uogų, daržovių ir Lietuvos ūkininkų produkcijos. Teigiama, kad jei vaisus augintas toliau nei už 500 kilometrų, jis net gali būti žalingas sveikatai. Tiesa, nežinia, čia teisybė ar mitas. Bet net ir mokslininkai įrodinėja, kad daržovės ar uogos „keliautojos“ nė iš tolo neprilygsta vietinėms. Štai austrų mokslininkai nustatė, kad net užšaldytos vietinės daržovės ir uogos yra vertingesnės nei šviežios atvežtinės.  

Ūkininkai – didžiausi Anykščių darbdaviai

Juškų šiltnamiuose dirba 190 žmonių. Ūkininkai yra didžiausi Anykščių darbdaviai. Visi, kas iš anykštėnų norėjo, galėjo ir netingėjo, galėjo ūkyje įsidarbinti. Tiek, kiek Juškoms reikia darbininkų,  mieste surasti net nepavyko – ūkininkų autobusas kas rytą važiuoja į rajono miestelius ir iš jų susirenka darbuotojus.

Pasak V.Juškos, darbuotojų algos priklauso nuo jų veiklos rezultato – identišką darbą dirbančių žmonių algų skirtumas siekia ir 150 eurų. 

10 ha ploto šiltnamiai – monstriška teritorija, bet ūkininkai teigia, kad dar galėtų plėstis, tiesa, Juškos teigia, jog racionalesnė būtų ne šiltnamių ploto plėtra, o tų šiltnamių didesnis „įdarbinimas“.

Šilumos turi, reikia šviesos

Juškų šiltnamius šildo du skiedromis kūrenami katilai. Vieno katilų galia – 2 MW, kito – 6 MW. Palyginimui – beveik pusę Anykščių miesto šildančio biokatilo su ekonomaizeriu galia – 5 MW. 

Pirmieji 4 hektarų ploto Juškų šiltnamiai pastatyti prieš keliolika metų, o naujieji 6 ha ploto šiltnamiai įrenti tik šį pavasarį. Bendra naujųjų šiltnamių statybos vertė – 10 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų – europinė parama bei ūkininkų pasiskolintos lėšos.

V.Juška džiaugėsi, kad 2014–2020 metų finansavimo etape ir Europos Sąjunga, ir Lietuvos Vyriausybė skyrė paramą šiltnamių ūkiams. Šiltnamininkai parama naudojosi ir atsistojo ant kojų, tačiau iki visaverčio atėjimo į europinę rinką trūksta elektros kainų sureguliavimo. Anykštėnai ūkininkai kalbėjo, kad jiems konkuruoti su kolegomis iš Olandijos sunku ir dėl olandų ūkininkavimo patirties, perduodamos iš kartos į kartą, ir dėl švelnesnių Olandijos gamtinių sąlygų, kurios sumažina produkcijos kaštus. Šių dalykų, žinoma, nepakeisi, tačiau šalies valdžia galėtų bent jau peržiūrėti elektros energijos kainas. Turėdami biokatilus Juškos šiltnamius gali šildyti ir žiemą, tačiau daugiau dviejų derlių per metus nuimti negali dėl šviesos trūkumo. „Lenkijoje valstybės dotacijos, elektra ūkininkams tarp 6–7 centų už kWh, PVM daržovėms 5 proc. Skandinavijos šalyse naktimis ūkininkams elektros energiją atiduoda už dyką. Jeigu mums duotų vienodas sąlygas, mes galėtume konkuruoti. Paskaičiavome, kad jeigu mums būtų taikomas lenkiškas elektros energijos tarifas, mums apsimokėtų apšviesti šiltnamius ir auginti 3–4 derlius per metus. Dabar per metus valstybei sumokame pusę milijono eurų mokesčių, jei gautume mažesnį elektros energijos tarifą, sumokėtume milijoną. Valstybė gautų trigubai daugiau naudos nei patirtų nuostolių“, – kalbėjo V.Juška. Beje, ne tik Juškos, nė vienas Lietuvos ūkininkas neturi vadinamosios „šviesos kultūros“, tad tamsiausiais mėnesiais – gruodį–vasarį Lietuvos šiltnamiai užmiega žiemos miegu.

Užs. Nr. 113

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras