Kasos aparatai turguose brangins mėsą(4)

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė greitai perprato, kas 2009 metų sausio 16 dieną buvo varomoji riaušių jėga, todėl jau 2009 metų sausio 29 dieną Vyriausybė bei Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija  pasirašė memorandumą „Dėl individualios veiklos su verslo liudijimais turgavietėse“ tvarkos. Prieš metus panašią sutartį pasirašė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei ūkio ministras Dainius Kreivys. Sutarta, kad kasos aparatai turgavietėse nebus įvedami. Valdžios pažadai galiojo metus. Kilo didelis nepasitenkinimas, kai gruodžio pradžioje Lietuvos Vyriausybė pareiškė, jog gegužės mėnesį visuose Lietuvos turguose prekiaujantys mėsa privalės turėti kasos aparatus. Išimtis bus padaryta tik ūkininkams, parduodantiems savo ūkiuose išaugintų gyvulių mėsą.

Tikisi surinkti iki 100 milijonų litų

„Tauragės kurjerio“ kalbintų Tauragės mėsos perdirbėjų tvirtinimu, didieji prekybos centrai jų pagamintiems mėsos produktams uždeda net iki 100 procentų antkainį. Pavyzdžiui, kilogramą dešros gamintojas prekybos centrui parduoda po 10 litų už kilogramą, o parduotuvės lentynoje ta dešra kainuoja jau 20. Iš tiesų antkainiai dar didesni nei 100 procentų, nes didieji prekybos centrai iš gamintojo lupa įvairius mokesčius, pavyzdžiui, lentynos mokestį arba „solidarumo mokestį“. Lietuvoje 300 tūkstančių bedarbių, dar 300 tūkstančių (iš 1,1 milijono) darbuotojų dirba už minimalų atlyginimą. Maždaug pusė darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų verčiasi iš socialinių pašalpų arba gauna minimalų atlyginimą. Prie šitos vargetų armijos dar reikėtų pridėti 600 tūkstančių pensininkų ir 200 tūkstančių neįgaliųjų. Turgus daugumai buvo vieta, kur galima įsigyti pigesnių nei parduotuvėje mėsos gaminių.

Pradėjus naudoti kasos aparatus, mėsa turguose pabrangs bent jau 21 procentu. Čia prisidės Pridėtinės vertės mokestis.

Valdžios skaičiavimais kasos aparatų įvedimas biudžetą per metus papildys iki 100 milijonų litų.

Tiesa, kasos aparatai bus privalomi tik tiems prekiautojams, kurie prekiauja dengtose turgavietėse. Prekiaujantiems mėsa atvirose turgavietėse tvarka išliks nepakitusi.

Mėsos perdirbėjai pritaria

„Tauragės kurjeris“ pasiteiravo, ką apie šią A.Kubiliaus vyriausybės „inovaciją“ galvoja Tauragės rajono mėsos perdirbėjai, turgaus prekeiviai. 

– Manau, kad Vyriausybės žingsnis teisingas. Šiuo metu Lietuvos mėsos perdirbėjai susiduria su nelygia konkurencija: vieni mėsos produktais prekiauja su kasos aparatais ir moka 21 procento dydžio Pridėtinės vertės mokestį, kiti mėsos produktais prekiauja be kasos aparatų ir mokesčių nemoka. Dar galima buvo kentėti, kai PVM žaliai mėsai buvo 5 procentai, bet kai prieš dvejus metus šį mokestį pakėlė iki 21 procento, pasidarė sunku konkuruoti. Mūsų įmonė mėsos produktus parduoda Tauragės ir Plungės turguose. Ten pastebime, kad prekiaujantys be kasos aparatų parduoda ne ką mažiau, o gal netgi daugiau už tuos, kurie prekiauja su jais. Aš suprantu, kai papjauna ir turguje parduoda savo užaugintą kiaulę ar vištą, bet tiems, kas nėra ūkininkai, turi būti vienodos verslo sąlygos. Prieš šv.Kalėdas jautėme didelį prekybos mėsos produktais pagyvėjimą, o dabar prekybos bumas nuslūgo, – pasakojo UAB „Stragutės mėsa“ generalinis direktorius Arvydas Armonas.

– Mes dirbame ir stengiamės nekvaršinti sau galvos dėl politikos. Aš už vienodas verslo sąlygas. Didžiųjų miestų turgų halėse prekeiviai mėsa turi dideles apyvartas, tačiau PVM jie nemoka. Kalbama, jog be apskaitos dokumentų Lietuvos turguose parduodami iš Lenkijos atvežti mėsos produktai. Mums sunku konkuruoti su Lenkijos mėsos perdirbėjais, nes Lenkijoje taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis mėsos produktams – 5–7 procentai, o pas mus – 21. Turguose pastačius kasos aparatus verslo sąlygos susivienodins. Lietuvos valdžia teigia, kad krizė jau baigėsi, bet mes nematome jokio pagerėjimo. Žmonės taupo, visų pirma, stengiasi kaip nors susimokėti už butą, o po to žiūri, ką būtų galima nusipirkti pavalgyti. Tauragės rajone mažėja gyventojų, todėl logiška, kad mažėja ir mėsos produktų valgytojų“, – samprotavo AB „Tauragės maistas“ generalinis direktorius Mečislovas Lenktaitis.

Smulkūs prekeiviai – prieš

UAB „Laugava“ turgelyje (Prezidento gatvėje) ponia Rasa Jonikienė su verslo liudijimu mėsos produktus turguose pardavinėja jau devynerius metus. Įvairių mokesčių valstybei per mėnesį sumoka apie 300 litų.

– Valdžia kalba apie krizės pabaigą, tačiau mes jos nejaučiame. Lūžis buvo šių metų rugsėjo mėnesį, kai mūsų turgelyje mėsos produktais prekiaujančių smulkių verslininkų apyvarta sumažėjo dvigubai. Matyt, žmonės jau iš anksto ruošėsi artėjančiai sunkiai žiemai, kad dvigubai sumažino mėsos produktų pirkimą. Populiariausios mano kiosko prekės – pigūs subproduktai, kauliukai, dešra po 3,5 lito už kilogramą. Nežinau, ar 3,5 lito už kilogramą kainuojančioje dešroje gali būti mėsos, bet žmonės ją perka. Pagal mano apyvartą galiu nesunkiai nustatyti, kada mokamos pensijos ir socialinės pašalpos, nes tuomet prekyba pagyvėja. Mano kioską keturis kartus apvogė, išardė sieną ir išnešė mėsos gaminius. Ruošiamės važiuoti į Vilnių piketuoti, gal tai ką nors pakeis? Valdžia prigalvoja vis naujų reikalavimų: tai elektronines svarstykles, tai oro kondicionierių privalu nusipirkti. O po to verslo sąlygas pakeičia taip, kad gali tekti šio verslo atsisakyti.  Keistai atrodo valdžios pažadai leisti be kasos aparatų prekiauti mėsa atvirose turgavietėse ant plyno lauko. Bet juk prekybai mėsa yra labai griežti Valstybinės veterinarijos tarnybos reikalavimai, ar veterinarai leis prekiauti mėsa ant plyno lauko, po atviru dangumi? Ir ar norės kas tokius mėsos gaminius pirkti? – klausė R.Jonikienė.

Audronė Gargasienė, „Biovelos“, „Utenos mėsos“, „Agrovet“ mėsos gaminiais prekiaujanti jau septynerius metus, net neabejoja, jog jos mėsos kioskelio produkcija pabrangs, jei reikės vesti buhalterinę apskaitą, samdyti buhalterį.

– Man kioskas ir įranga kainavo apie 16 tūkstančių litų. Kur reikės kioską dėti, jei valdžia sužlugdys smulkų mano verslą? Matysiu, ką daryti, kai valdžia smulkiems prekiautojams įves kasos aparatus. Jei už 400–600 litų šaltame kioskelyje reikės dirbti po šešias dienas per savaitę, tai geriau eisiu į Darbo biržą ir prašysiu bedarbio pašalpos, – samprotavo A.Gargasienė.