Darbuotojų skaičius nuo 3 ūgtelėjo iki 120(0)

2007 metais UAB „Apastata“ išaugo į vieną didžiausių Tauragės įmonių, kurioje plušo 120 žmonių. Tik krizės laikotarpiu darbuotojų sumažėjo iki 70, o dabar joje jų vėl yra 120.

– Statybų inžinieriumi, įmonės vadovu dirbu jau daugiau nei 30 metų. Dar niekada Tauragėje nebuvo tiek statybų, kiek jų yra dabar. Europos Sąjungos plėtros fondų dėka gavome nemažai užsakymų: rekonstruojame Tauragės autobusų stotį, parką prie evangelikų liuteronų bažnyčios, remontuojame Jovarų ir „Šaltinio“ pagrindines mokyklas, Profesinio rengimo centro garažus. Europos Sąjungos investicijų dėka mūsų bendrovė sukūrė 50 naujų darbo vietų, darbų turime iki pat šių metų pabaigos. 120 darbuotojų – mūsų įmonės riba. Daugiau nebesiplėsime, nes pasibaigus statyboms tinkamam metų laikui jų sumažės. Žiemą statybų darbai lauke sustoja, dirbti galime tik pastatų viduje, todėl ir tiek daug žmonių kaip dabar įmonei nebereikės, - pasakojo įmonės direktorius.

Trūksta specialistų

Nors darbuotojų skaičiaus bendrovė didinti neplanuoja, direktorius mielu noru įdarbintų bent dešimt įvairių specialybių statybininkų.

– Pagalbinių darbininkų ar menkos kvalifikacijos specialistų mums netrūksta, trūksta įvairių sričių aukštos kvalifikacijos statybininkų. Bėda, kad ne visi darbuotojai nori kelti kvalifikaciją, ne visi siekia tapti gerais savo srities specialistais, nors pagalbinio darbininko ir kvalifikuoto statybininko atlyginimas skiriasi ne mažiau kaip 30 procentų. Iš profesinio rengimo centrų atėję jaunuoliai gerais specialistais gali tapti per porą mėnesių. Viskas priklauso nuo žmogaus noro: vienas stengiasi ir per keletą mėnesių tampa geru statybininku, kitas nesistengia, nenori ir tokiu netaps niekada. Geram specialistui reikia gerokai daugiau mokėti, tačiau tai pasiteisina, nes jo darbo našumas gerokai didesnis, darbų kokybė geresnė, - samprotavo B.Apavičius.

Dalyvavo liūdnai pagarsėjusiame konkurse

Praėjusią vasarą UAB „Apastata“ dalyvavo liūdnai pagarsėjusiame konkurse rekonstruoti Vytauto stadioną. „Apastata“ siūlė savivaldybei darbus atlikti už 4,5 milijono litų. Panašūs buvo ir daugumos kitų konkurse dalyvavusių bendrovių pasiūlymai, tačiau konkursą laimėjo už 2,8 milijono litų darbus įsipareigojusi atlikti Kauno UAB „Projektų centras“.

Jau praėjusią vasarą visiems buvo aišku, kad geruoju šis projektas nesibaigs. Ir nesibaigė, nes darbų pabaiga iš šių metų sausio mėnesio buvo perkelta į birželio, po to – į liepos mėnesį. Dabar jau rugpjūtis, o darbų pabaigos Vytauto stadione nematyti. Futbolo aikštėje nėra melioracijos, ten telkši balos.

– Mūsų 4,5 milijono litų kaina nebuvo paimta iš lubų. Keletą savaičių mūsų inžinieriai skaičiavo, kiek galėtų kainuoti Vytauto stadiono rekonstrukcija. Kad mūsų skaičiavimai buvo teisingi, parodė daugumos kitų konkurse dalyvavusių bendrovių pasiūlymai. Mūsų skaičiavimų teisingumą patvirtino ir UAB „Projektų centras“ nesėkmė, nes ši bendrovė nesugeba už suderėtą kainą kokybiškai atlikti darbų, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas apie Vytauto stadiono veją, Boleslovas Apavičius patikino, kad jis nėra futbolo vejų specialistas, ir jei konkursą būtų laimėjusi „Apastata“, pakloti veją būtų kviečiami šios srities specialistai.

Gali tekti grįžti prie ištakų

Nuo 2014 metų baigsis Europos Sąjungos pinigų lietus infrastruktūriniams Lietuvos projektams, todėl ir užsakymų statybininkams gerokai sumažės. Tada „Apastatai“ gali tekti vėl sugrįžti prie ištakų – prie betoninių grindinio trinkelių ir individualių namų statybos. B.Apavičius seka namų statybos naujoves, tad įmonė be didelių problemų galėtų persiorientuoti į šią nišą. Anot pašnekovo, naujų technologijų dėka pastaraisiais metais statomi individualūs namai pasižymi neįtikėtina šilumos varža. Ji 3-5 kartus didesnė nei statytų sovietų laikais, todėl ir kuro jiems šildyti reikia 3-5 kartus mažiau.

Statant šiuolaikišką modernų individualų namą vienas kvadratinis metras kainuoja 2500–3000 litų. Žmonės pradėjo skaičiuoti pinigus, todėl stato kompaktiškus 100–150 kvadratinių metrų namus, o tai kainuoja 300–400 tūkstančių litų.