Apie konkurencijos aktualijas – iš ekspertų lūpų(0)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2017-06-12 12:34

Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas: „Pastarųjų šešerių metų statistika liudija, kad iš konkurencijos pažeidimų, kuriuos nustatė Konkurencijos taryba, 31 padarė viešieji subjektai, o 27 – privataus sektoriaus atstovai“. Autorės nuotrauka

Kam reikalinga konkurencija? Kas yra karteliai ir kaip juos atpažinti? Kokia reklama klaidinanti? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės rajonų viešojo ir privataus sektorių atstovai išgirdo „Bangos“ kavinėje, susirinkę į Konkurencijos tarybos surengtą seminarą apie konkurenciją.

– Šiandien čia atvyko gana didelė mūsų komanda. Kodėl? Nes per daug laiko praleidžiame sostinėje, – pradėdamas seminarą, sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. – Atvykstame dalytis informacija ir išgirsti, kas rūpi vieno ar kito regiono viešojo ir privataus sektoriaus atstovams. Tik žinodami apie problemas ir apie jas kalbėdamiesi galime kartu rasti būdus išvengti konkurencijos ribojimų.

Jis priminė, kad konkurencija – tai vertybė, įrašyta į šalies Konstituciją. Ji svarbi kiekvieną dieną.

Mes konkuruojame ir dėl idėjų, ir dėl pasiekimų sporte bei moksle. Kai yra konkurencija, galime tikėtis ne tik mažesnių kainų, bet ir geresnės kokybės prekių, paslaugų, platesnio jų pasirinkimo bei inovacijų. Konkurencija padeda sutaupyti, geriau patenkinti poreikius, nors paprastai to net nepastebime. Prieš du dešimtmečius šalyje veikė viena valstybinė telekomo bendrovė, ir jeigu šioje rinkoje nebūtų įtvirtinta konkurencija, šiandien Lietuvos gyventojai negalėtų girtis galintys naudotis vienomis pigiausių telekomunikacijos paslaugų Europos Sąjungoje. Ir už pigius skrydžius, ir daugelį kitų dalykų, net ir už atėjus „Lidl‘ui“ staiga atpigusius bananus, turėtume būti dėkingi būtent konkurencijai. Ji – ekonomikos variklis, tačiau ji turi būti sąžininga.

– Vartotojai dažnai konkurencijos net nepastebi. Bet kai pamato, kad kainos padidėjo, iškart klausia – o kur žiūri Konkurencijos taryba? Mes nereguliuojame kainų. Kylančios kainos gali būti ir pokyčių rinkos ekonomikoje pasekmė – konkurencingoje rinkoje kainos keičiasi dažnai, ir turime su tuo susitaikyti. Mūsų institucija aiškinasi atvejus, kai konkurencija nesuveikia ir vartotojai negauna naudos. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų konkurso dalyviai iš anksto susitaria dėl kainos, todėl perkančioji organizacija sumoka daugiau, – apie konkurencijos naudą aiškino Š.Keserauskas.

Konkurencijos taryboje šiuo medu dirba 65 žmonės: tarybos nariai yra penki, jie ir priima sprendimus, visi kiti tiria įstatymų pažeidimus, užsiima jų prevencija.

Kas yra karteliniai susitarimai ir kaip juos atpažinti viešuosiuose pirkimuose, papasakojo Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė. Apžvelgdama kartelius viešuosiuose pirkimuose, ji pripažino, kad draudžiamus susitarimus sudarę verslininkai yra išradingi ir imasi įvairių pasiūlymo derinimo formų. Ekspertė paminėjo kelias palankias sąlygas karteliams viešuosiuose pirkimuose sudaryti: mažai įmonių, mažai naujų rinkos dalyvių, tapatūs ir nesudėtingi produktai ir paslaugos, prekės su mažai arba be artimų pakaitalų, prekės su mažai arba be technologinių naujovių, pasikartojantys pirkimai. Pranešėja ragino tiek verslininkus, tiek perkančiųjų organizacijų atstovus kreiptis į Konkurencijos tarybą, jeigu kyla abejonių dėl konkurencijos pažeidimų viešuosiuose pirkimuose.

Seminaro dalyviai išklausė pranešimą apie tai, koks perkančiosios organizacijos vaidmuo užtikrinant konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, kas yra valstybės pagalba, kaip turėtų elgtis privataus verslo atstovai, jeigu jų konkurentai gauna neteisėtą valstybės pagalbą, kokia reklama gali klaidinti vartotojus.

Viena aktualių temų, kuriai skirta daug dėmesio, – kaip nepažeisti konkurencijos viešuosiuose pirkimuose tiek juos organizuojant, tiek juose dalyvaujant, kaip viešojo sektoriaus sprendimai, pavyzdžiui, valstybės pagalba, gali paveikti konkurenciją.

– Savivaldybės parama verslui gali prisidėti prie visuotinai naudingų tikslų, skatinti ekonomikos plėtrą regione, mažinti nedarbą, gerinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau siekiant šių tikslų svarbu paramą skirti atsakingai. Jeigu parama skiriama nesilaikant valstybės pagalbos taisyklių, įmonėms gali tekti šią paramą grąžinti, – teigė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Adomaitytė.

Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Milda Kankevičiūtė informavo apie klaidinančią reklamą. Ji pateikė pavyzdžius, kokiais atvejais reklama pripažįstama klaidinančia, ir papasakojo, kokios sankcijos už tai taikomos. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, sklaidos masto, trukmės, įvairių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Už klaidinančią reklamą gali būti skiriamos baudos nuo 289 iki 8688 eurų, jei pažeidimas pasikartoja nepraėjus metams, bauda gali siekti 34 754 eurus.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras