Keičia šilumos trasų vamzdžius(0)

Arūnas STRIKAITIS | arunas@kurjeris.lt

2012-06-06 06:33
Arūno Strikaičio nuotrauka

Gedimino gatvėje vyksta dideli darbai – šildymo trasa pradėta renovuoti nuo D.Poškos gatvės, subrangovo, UAB „Montuotojas“ iš Alytaus, darbininkai su vamzdynais jau atkeliavo iki „Senukų“ prekybos centro. Autoriaus nuotrauka 

Šiemet UAB Tauragės šilumos tinklai toliau remontuoja magistralinio šilumos tiekimo linijos remontą. Šiuo metu Tauragėje, Gedimino gatvėje, gaudžia sunkiasvorė technika, kasamos tranšėjos. Planuojama pakeisti apie kilometrą nusidėvėjusių vamzdynų.

Miesto šildymo trasų ilgis – 35 kilometrai

Tauragės centralizuoto šildymo trasos pusę amžiaus patikimai tarnavo, nepasitaikė, kad dėl avarijų trasose žiemą tauragiškiai liktų be centralizuoto šildymo, tačiau nėra nieko amžino. Būtent seniausios trasos ir pradėtos keisti, darbai pajudėjo nuo miesto centro.
– Magistralinė šilumos tiekimo linija Gedimino gatvėje nutiesta maždaug prieš 30 metų. Ten betoniniame lovyje buvo paklotas 600 milimetrų diametro vamzdis. Jį keičiame į 430 milimetrų  vamzdį. Šis gerai izoliuotas, todėl ir šilumos nuostoliai sumažės. Be to, naujasis vamzdis mažesnio skersmens, reiks mažiau vandens jam užpildyti, mažiau kuro sunaudosime vandeniui sušildyti. Darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „Požeminiai darbai“, jie kainuos 3 mln. litų. 50% projekto finansuoja Europos Sąjungos fondai, 50% – mūsų bendrovės lėšos. Pastaraisiais metais vyksta centrinių Tauragės gatvių rekonstrukcija. Kad po kelerių metų nereikėtų rekonstruotų gatvių vėl kasinėti ir keisti šilumos tiekimo vamzdžių, juos skubame keisti gatvių rekonstrukcijos metu, – pasakojo UAB Tauragės šilumos tinklai direktorius Vaclovas Karbauskis.
Bendrovės direktorius patikino, kad prieš 30–50 metų pakloti metaliniai Tauragės šildymo trasų vamzdžiai palyginti neblogai išsilaikę, todėl ir avarijų šildymo trasose mūsų mieste praktiškai nebūna. Tačiau yra vietų, kur dėl užsikimšusios melioracijos sistemos šilumos trasų vamzdžiai skendi vandenyje, todėl juos pažeidė korozija, yra ruožų, kur pažeista šilumos vamzdžių izoliacija,  per pažeistas vietas prarandama šiluma.
Šiuo metu klojamiems šilumos vamzdžiams gamintojai suteikia 30 metų garantiją, tačiau V.Karbauskis tikisi, kad jie tarnaus gerokai ilgiau.

Siekia, kad nenutiktų kaip Telšiuose

– Kad nenutiktų kaip prieš keletą metų Telšiuose, kur spiginant 20 laipsnių šalčiui trūko šilumos trasa ir Žemaitijos sostinės gyventojai mėnesį buvo be šildymo, kasmet po tris–keturias savaites nutraukiame gyventojams šilumos tiekimą ir bandome šilumos trasas. Atsiradusius gedimus šaliname. Suprantu, kad gyventojai patiria nepatogumų, kai kelioms savaitėms nutraukiame karšto vandens tiekimą, jie pyksta, tačiau geriau laikini nepatogumai vasarą nei rizika žiemą likti be šildymo, – samprotavo bendrovės direktorius.
Sudegina apie 40 tūkst. kub.m medienos atliekų
Per metus Tauragės šilumos tinklai sudegina apie 40 tūkst. kub. metrų medienos atliekų. Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, miesto katilinėje kurui naudojo brangų mazutą, o šiluma mūsų mieste buvo viena brangiausių Lietuvoje. „Beržės“ katilinėje pastačius 8 ir 12 megavatų galingumo biokuru kūrenamus katilus Tauragė atsikratė priklausomybės nuo brangaus mazuto, naudoja pigų biokurą, o šiluma mūsų mieste – viena pigiausių Lietuvoje.
Tačiau ir šiandieną įmonės teritorijoje yra mazuto atsargų. Pasak V.Karbauskio, dviejų biokurą naudojančių katilų galingumo šildyti miestui pakanka, kol oro temperatūra nenusileidžia žemiau 15 laipsnių šalčio. Atšalus daugiau katilinė jungia trečiąjį – mazutu kūrenamą katilą. Tačiau žiemos pastaruoju metu nešaltos, todėl mazutu kūrenamo katilo pagalbos retai kada prireikia.

Medienos neturėtų pritrūkti

Miškininkai suskaičiavo, kad kasmet Lietuvos miškuose užauga 14–16 milijonų kub. metrų medienos. Turint tokį kiekį biokuro būtų galima šildymo sezono metu tiekti šilumą ir ištisus metus tiekti karštą vandenį 400 tokio dydžio kaip Tauragė miestų, o juk kaip kurą dar galima panaudoti šiaudus, durpes.
Miškininkų skaičiavimais, šiuo metu biokurui panaudojama tik apie 10% mūsų šalies medienos atliekų, todėl rezervai – milžiniški, biokuro nepritrūks, netgi jei jį kūrenti pradėtų visos Lietuvos centralizuoto šildymo katilinės.
Aplink Tauragę – miškai, todėl V.Karbauskis patikino, kad biokuro mūsų miestui tikrai nepritrūks.

Šiluma gali ir nebrangti

Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos komisija prognozuoja, kad šiluma Tauragėje (be PVM) turėtų brangti nuo 19,01 cento 2011–2012 metų šildymo sezoną iki 19,76 cento 2012–2013 metų šildymo sezoną arba 3,9%. Atsižvelgiama į tai, kad gali brangti biokuras ir mazutas, kurį mūsų miesto katilinė naudoja, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 15 laipsnių šalčio.
Perdirbant naftą gaunamo mazuto kainą sunku prognozuoti, tačiau nafta pasaulinėse rinkose gegužės mėnesį atpigo apie 20%, ji sparčiai pinga ir birželio pradžioje. Pingant naftai atpigs ir mazutas bei gamtinės dujos, kurių kaina priklauso nuo naftos kainų.
– Nafta pinga, biokuras Lietuvoje nebrangsta, todėl nematau priežasčių, kodėl Tauragėje turėtų brangti šildymas. Vadovaudamiesi įstatymais šildymo kainas privalome perskaičiuoti kas mėnesį. Kuras nebrangsta, todėl šilumos kainų kol kas didinti neplanuojame, – tikino bendrovės direktorius.

Uždirbti gaminant elektros energiją nepavyko

Šią vasarą Lietuva bandys pakloti pamatus dviejų grandiozinių energetikos projektų įgyvendinimui: Klaipėdoje pradės statyti suskystintų dujų terminalą, Visagine – atominę elektrinę. Valstybė ruošiasi statyti energetikos gigantus, bet visiškai nekreipia dėmesio į galimybę nebrangiai, be ypatingų investicijų pasigaminti elektros energijos nedidelėse elektrinėse.
Gaminant šilumą nesudėtinga kartu pasigaminti ir elektros energijos. Prieš keletą metų Tauragės šilumos tinklai pasistatė 750 kilovatų galingumo elektros gaminimo įrenginį, bet nesugebėjo įveikti biurokratinių džiunglių ir bendrovėje pagaminamos elektros energijos negali tiekti kitiems vartotojams. Paguoda bent tokia, kad bendrovė gali pati naudoti joje pagaminamą elektros energiją, tačiau tik šildymo sezono metu, o jam pasibaigus elektros energiją tenka pirkti.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras