Sumažėjo medienos kainos – sumažinti miškininkų atlyginimai(7)

Planuojamas pajamų kritimas – 5 milijonai litų 

Pasak urėdo, šiemet planuojama gauti 5 milijonais litų mažiau pajamų negu pernai, nes dėl sumažėjusios medienos paklausos statybų sektoriuje ir baldų gamyboje krito jos kainos. Sausį ir vasarį pajamos palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 29 procentais. Pernai už kubinį metrą medienos vidutiniškai buvo mokama 150 litų, šiemet – 86 litai. Pernai pagal planą reikėjo iškirsti 130 tūkstančių kubinių metrų medienos, iškirsta 116 tūkstančių. Šių metų planas – 135 tūkstančiai kubinių metrų medienos.

Šiemet miškininkų skelbtame medienos pirkimo konkurse dalyvavo gerokai mažiau pirkėjų – apie 80. Daugiausia buvo norinčiųjų pirkti žaliavinę medieną – apvalius rąstus. Tačiau sumažėjus medienos paklausai statybose, baldų pramonėje, mažiau perkama pušų, beržų, juodalksnių medienos, daugiau – popiermedžių, tarinės ir malkinės medienos bei medienos baldų plokščių gamybai.

– Todėl dabar daugiau kertame eglių, drebulių, – sakė Paulius Martinavičius.

Žmonės pastebėjo, kad nemažai eglynų kertama miškuose prie kelių, gyvenviečių – Tauragės, Pužų girininkijose, ir nerimauja, kad esą sunkmečiu viskas šluojama iš eilės, tačiau urėdas atsakė:

– Gyventojams, praeiviams gal taip ir atrodo, tačiau taip nėra. Kertame brandžius medžius, vadovaudamiesi Generalinės urėdijos patvirtintais miškotvarkos projektais. Medžių rūšies pasirinkimą diktuoja sutartys su pirkėjais. Šaltuoju metų laiku medžių kirtimą skubina sąlygos –daug kur į miškus galima įlįsti tik pašalus, dėl perinčių paukščių apsaugos kirtimas greitai baigsis – nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos kirtimai nebus vykdomi.

Tenka taupyti

Pasak P.Martinavičiaus, urėdija taupo kuo galėdama – nuo sausio 1-osios darbo užmokestis sumažintas maždaug 20 procentų, vidutinis mėnesinis atlyginimas nuo 2650 litų sumažėjo iki 2300 litų. Per metus darbuotojų urėdijoje sumažėjo nuo 142 iki 122. Mažėjimas esą buvo natūralus, nieko neteko atleisti iš darbo. Urėdija atsisakė dalies darbų: jaunuolynų ugdymo, melioracijos griovių remonto ir priežiūros, kelių statybos, pastatų kapitalinio remonto, ugdomųjų kirtimų, rekreacinių projektų įgyvendinimo, nebeskirs lėšų investicijoms.

– Visi būtini darbai bus vykdomi, atsisakyta tik dalies darbų, kurie gali palaukti metus kitus. Dėl krizės sumažintos investicijos neturėtų paveikti darbo rezultatų, ankstesniais metais daug investavome, nes turėjome nemažai pelno: 2007 metais – 4,4 milijono litų, pernai – 1,5 milijono litų. Pernai įsigijome daug brangios miško technikos: dvi miškavežes, medienos traukimo traktorių, savivartį, traktorių medelynui. Ir šiuos metus tikimės baigti su nedideliu pelnu – jo planuojame gauti apie 200 tūkstančių litų. Kartą panašioje situacijoje esame skaudžiai pasimokę – 1993 metus baigėme su 690 tūkstančių litų nuostoliu. Tuomet sau prisiekiau, kad daugiau niekada taip neatsitiks, – tikino urėdas.

Atrama – patyrę darbuotojai

Miškų urėdija išsaugojo gerus specialistus ir šiandien jais remiasi. Medelynui, Miško ruošos punktui, Pužiškės, Tauragės, Obelyno, Žygaičių, Dabrupinės, Eičių girininkijoms vadovauja ilgamečiai miškininkai Julijonas Bandzinas, Algis Andriuškevičius, Juozas Karpys, Alfredas Katkus, Vladas Girskis, Romualdas Strašinskas, Jonas Kalvaitis, Eugenijus Jucius. Darniai į girininkų gretas įsijungė gerokai jaunesni Šilinės ir Balskų girininkijų vadovai Bronius Ambroza ir Eugenijus Auryla.

Papildomų rūpesčių miškininkams kelia poilsio aikštelių niokotojai.

– Ne tokia didelė bėda, kad poilsiautojai miškininkams garantuoja papildomus darbus ir papildomas išlaidas – po savaitgalio poilsio aikštelėse randame krūvas atliekų, jas reikia surinkti, išvežti. Kartais teršiami ir miškai. Tačiau tuomet, kai deginami poilsio aikštelių įrenginiai, jas įrengusiems žmonėms rankos nusvyra. Kažkokie piktavaliai buvo įsisukę į Tauragės girininkijos poilsio aikšteles. Deja, šiemet dėl lėšų stokos naujų aikštelių įrengti negalėsime, – pasakojo Tauragės miškų urėdas P.Martinavičius.