Pieno supirkimo kainos žemyn, ūkininkai – piktyn(4)
Daiva Dirmeikienė, nuosavai pieno fermai paaukojusi keliolika metų, savo vaikams norėtų lengvesnės dalios.
Batakių seniūnijos Gerviečių kaime ūkininkaujantys Daiva ir Bronius Dirmeikiai laiko 34 melžiamas karves, turi 60 hektarų nuosavos žemės ir dar 15 hektarų nuomoja. Ūkininkauti Dirmeikiai pradėjo 2001-aisiais, kai perėmė Broniaus tėvų ūkį.
|
|
|
|
Krinta į bedugnę
Pieną ūkininkai Dirmeikiai parduoda AB „Žemaitijos pienas“. Pernai vasarį už litrą pieno gaudavo 1,01 lito. Šių metų vasarį ta pati bendrovė už litrą pieno jiems mokėjo 67 centus, kovą – 48 centus. Bronius Dirmeikis apskaičiavo, kad jų ūkyje pagaminamo pieno litro savikaina – apie 62 centus, todėl šiuo metu pardavę litrą pieno ūkininkai patiria apie 14 centų nuostolį. Pieno supirkimo kainos krinta į bedugnę, o su jomis kartu – ir ūkininkai.
B.Dirmeikis pyksta, kad daug dirbdamas jis uždirba ne pelną, o nuostolį. Dar piktesnis Gerviečių kaimo ūkininkas buvo sužinojęs, kad jo ūkiui dar ir mokesčius valstybei reikia mokėti. Priimtas įstatymas, kad mokesčius privalo mokėti tie ūkiai, kurie prilyginti 14 europinių vienetų ir didesni. Dirmeikių ūkis yra 15,58 europinio vieneto. Ūkininkas norėtų protestuoti, bet negali, nes dirba sukarintoje priešgaisrinėje tarnyboje, yra valstybės pareigūnas.
Gyvena senutėliame name
Ūkininkų Dirmeikių sodyba įsikūrusi vaizdingoje vietoje, ant nedidelės aukštumėlės. Pradėję ūkininkauti Dirmeikiai nugriovė seną Broniaus tėvų namą ir jo vietoje pasistatė naują, bet gyventi jame negali, nes jis dar neįrengtas, o įrengti kol kas neįstengia.
– Nugriovėme seną tėvų namą, manėme, kad greitai savo erdvų namą pastatysime ir įsirengsime, bet staiga kritusios pieno supirkimo kainos planus pakoregavo, todėl su šeima esame priversti glaustis senutėliame name, kol naujasis bus įrengtas, – pasakojo ūkininkas.
Džiaugiasi, kad palūkanos fiksuotos
Dirmeikiai rašė projektą ir iš Europos Sąjungos fondų gavo 170 tūkstančių litų. Už šiuos pinigus nusipirko pieno ūkiui reikalingus įrenginius, įsirengė tvartą. Pasak B.Dirmeikio, įrenginių negalėjo pirkti iš bet kokių firmų, todėl jie kainavo daugiau nei rinkos kaina.
Paėmę banko paskolą Dirmeikiai pirko 30 hektarų žemės, už hektarą mokėjo 3 tūkstančius litų. B.Dirmeikis džiaugiasi, kad susiprotėjo paskolą imti su fiksuotomis 6 procentų metinėmis banko palūkanomis. Tie ūkininkai, kurie ėmė bankų paskolas su „plaukiojančiomis“ palūkanomis, dabar bankams moka 10 ir daugiau procentų metinių palūkanų.
Neaišku, ar sūnūs perims tėvų ūkį
Daiva ir Bronius Dirmeikiai užaugino du sūnus. Vyresnysis Tomas Šiaulių kolegijoje studijuoja gamtosaugos vadybą. Jaunesnysis Rimantas mokosi Batakių vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje. Abu sūnūs turi traktorininkų pažymėjimus, padeda tėvams ūkininkauti.
– Norėčiau, kad vienas sūnų ateityje perimtų ūkį, bet jei jam reikės vargti taip, kaip tėvams, dirbti pieno perdirbėjų ir prekybininkų labui, tai gal geriau tegu pasiieško lengvesnio darbo, – svarstė Daiva Dirmeikienė.
