Išbandė keletą ūkininkavimo sričių(1)
Ūkininkai Irena ir Zigmas Plauškai į ateitį žvelgia su optimizmu.
Žygaičių seniūnijos Šikšnių kaime gyvenantys Irena ir Zigmas Plauškai abu turi zootechniko specialybes. Irena baigė Šilutės žemės ūkio technikumą, Zigmas – Šilalės rajono Pajūrio žemės ūkio technikumą. Du diplomuoti zootechnikai susipažino Žygaičių kolūkyje, kur dirbo baigę technikumus. Žlugus kolūkiams Irena ir Zigmas pradėjo ūkininkauti. Šeimos ūkis prasidėjo nuo 13 hektarų, kuriuos Irena paveldėjo iš tėvų. Šiuo metu Plauškai turi 36 hektarus nuosavos žemės, dar 50 hektarų nuomoja iš žmonių ir 18 hektarų – iš valstybės.
|
|
|
|
Augino kiaules
Šeimos verslą Irena ir Zigmas pradėjo nuo kiaulių auginimo. Keletą metų jie augino po 30–35 kiaules. Joms šerti dalį grūdų užsiaugindavo patys, dalį pirkdavo. Šis šeimos verslas pradėjo strigti, kai kiaulienos supirkimo kainos nukrito iki 2,6 lito už kilogramą gyvojo svorio.
Išpardavę nuostolį nešančias kiaules Plauškai nusipirko veršelių ir nutarė auginti bulius, mat manė, kad jų auginimas kainuos mažiau. Tačiau galvijai užauga tik per dvejus metus, pinigų tenka laukti ilgai, todėl pašnekovai nutarė imtis kitokio verslo.
Pienininkystės ūkį Irena ir Zigmas pradėjo kurti nuo penkių karvių, o šiuo metu turi 35 melžiamas karves ir 25 prieauglio. Pradžia, ūkininkų teigimu, buvo sunki, nes ne visos karvės buvo pieningos. Nors Irena ir Zigmas – diplomuoti zootechnikai, ir jiems teko suklysti. Vietoje pieninės yra nusipirkę mėsinę telyčią, kuri užaugo didelė, bet pieno duodavo kaip ožka – po keletą litrų per dieną. Šiuo metu Plauškai melžiamas karves stengiasi užsiauginti iš savos bandos telyčių.
Turi visko, ko reikia pieno ūkiui
Kolūkių laikais melžėjoms rankomis tekdavo pamelžti po 20 karvių (tokios būdavo normos). Irena Plauškienė kolūkinę normą vykdė savo ūkyje – rankomis melždavo 20 karvių. Ūkiui išsiplėtus pašnekovai nutarė pasistatyti naują tvartą, nusipirkti visą pieno ūkiui reikalingą įrangą. Tvartą jie pasistatė už savo pinigus, o pienininkystės ūkiui reikalingą įrangą (melžimo aparatus, transporterį, pieno šaldytuvą, įrenginį žolės rulonams gaminti) pirko už Europos Sąjungos ir iš banko skolintus pinigus.
– Turime naują tvartą, visą pienininkystės ūkiui reikalingą įrangą, du traktorius. Ūkiui beveik nieko nebetrūksta, gal dar reikėtų vieno modernaus traktoriaus, nes vienas mūsų traktorius naujas, o kitas – senas, dažnai genda, – pasakojo I.Plauškienė.
Banko paskolą pienininkystės ūkio įrangai pirkti Plauškai ėmė už 8 procentus metinių palūkanų, o dabar jau moka 11 procentų metinių palūkanų. Plauškai nori kuo greičiau atiduoti paskolą bankui ir ateityje gerai pagalvos prieš imdami naują.
Vienas sūnus – į Norvegiją, kitas – į traktorių
Irena ir Zigmas užaugino du sūnus. Dvidešimt dvejų metų Vaidas studijuoja Kaune, vasarą vyksta uždarbiauti į Norvegiją. Pasak mamos, Vaidas po studijų Kaune planuoja išvykti padirbėti į Norvegiją, tapti ūkininku jis kol kas nenori.
Didžiausia mamos viltis – aštuoniolikmetis Robertas. Jis mokosi Tauragės profesinio rengimo centre, niekur nenori vykti iš tėvų namų ir planuoja tapti ūkininku. Pasak Irenos, Robertas su entuziazmu ūkininkauja, todėl ateityje jie su vyru planuoja ūkį perduoti jam.
Viskuo patenkinti
Ūkininkai Plauškai pieną parduoda Vilkyškių pieninei. Prieš keletą metų už litrą pieno ši bendrovė mokėjo po 98 centus, o šią vasarą Plauškai už litrą pieno begaudavo po 53 centus. Nuo rudens pieno supirkimo kainos pradėjo kilti, lapkričio pradžioje už litrą pieno jau buvo mokama iki 58 centų.
I.Plauškienė nekeikia nei valdžios, nei pieno supirkėjų. Ji patikino, kad įmanoma išgyventi.
– Turime pagalbininkų, kurie padeda kurti modernų pienininkystės ūkį, todėl noriu padėkoti Gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos darbuotojai Nijolei Petrauskienei ir veterinarijos gydytojui Kęstučiui Mačijauskui, – pagalbininkams dėkojo optimizmo neprarandanti I.Plauškienė.
