Vinco Kudirkos skvero istoriniai tarpsniai(0)

Po 1836 m. gaisro Tauragė atstatyta iš dalies naujoje vietoje – į šiaurę nuo sudegusiosios ir pagal priklausomas Rusijos miestų formavimo taisykles. Naujai suprojektuotas ir užstatomas miestas buvo išsidėstęs abipus Tauragės-Rygos plento stačiakampiais kvartalais. Į pietryčius nuo plento kuriama turgaus aikštė, priešais ją ruošiamasi statyti evangelikų liuteronų bažnyčią.

Prieš statant evangelikų liuteronų bažnyčią buvo suprojektuotas kvartalas ir šiai konfesijai išskirtas sklypas naujai bažnyčiai statyti. Sklypo ilgis buvo per visą kvartalą, o plotis – per šventoriaus plotį. 1840 m., pradedant statyti bažnyčią, įmūrytas kertinis akmuo ir kaip bažnyčios statybos ženklas bažnyčios šventoriaus pietryčiuose pasodinamas ąžuolas. Šis ąžuolas, aptvertas tvorele, auga ir šiandien.

Prieš šimtą metų dabartinių Vytauto-Prezidento-Kęstučio gatvių (pokario metu gatvė sunaikinta – aut. p.)-M.Mažvydo alėjos kvartalo viduryje buvo evangelikų liuteronų bažnyčios sklypas, du sklypai buvo prie Vytauto gatvės, keturi sklypai – priešingoje kvartalo pusėje. Tokia padėtis buvo iki Pirmojo pasaulinio karo.

Pirmasis pasaulinis karas atnešė ne tik sumaišties, skausmo, bet ir didelius nuostolius miestui. Po karo imta kurti nepriklausomą Lietuvą ir gydyti karo padarytas žaizdas. Sparčiai atstatoma Tauragė neišvengiamai sulaukė pakitimų. Atstatomame jau minėtame kvartale, išskyrus evangelikų liuteronų bažnyčios sklypą, sklypų padaugėjo. Vytauto gatvės linijoje atsirado devyni sklypai, o Kęstučio – penki. Čia buvo statomi modernūs, gražūs namai.

Antrasis pasaulinis karas sunaikino gražiai išpuoselėtą ir su meile atstatytą Tauragę. Neišskirtinis buvo ir šis kvartalas, jame, išskyrus evangelikų liuteronų bažnyčią, visi pastatai buvo sugriauti. Dar pirmaisiais pokario metais, kai reikėjo ne tik miestą atstatyti, bet ir numatyti miesto augimo perspektyvą, 1948 m. parengtas Tauragės miesto suplanavimo ir užstatymo projektas (aut. R.Skromanas ir V.Balčiūnas). Projekte turgaus aikštę numatyta užstatyti Tarybų rūmais, prieš kuriuos – centrinė miesto aikštė. Uždarius evangelikų liuteronų bažnyčią ir praplėtus pastatą turėjo įsikurti kultūros namai. Kvartalo vakaruose, dabar – Vytauto gatvės ir M.Mažvydo alėjos kampas, buvo numatyta statyti profsąjungos namus, o visą kvartalą iki Kęstučio gatvės paversti skveru.

Mugės ir kermošiai

Nerealizavus šių gigantiškų, apvainikuotų sovietine politika architektūrinių sumanymų kilo realus klausimas, o ką daryti su šia erdve? Pradžioje, išvalius pastatų griuvėsius, formuojamas parkas. Jame spalio mėnesį rengiamos Tauragės krašte užaugintos žemės ūkio produkcijos parodomosios mugės, kurios dar vyko iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos.

Čia 1967 m. spalį vyko viena didžiausių šventinės prekybos mugių. Joje buvo pilna atrakcionų, muzikos, vyko loterija, dalyvavo fakyrai. Prieš šventę lėktuvais buvo išbarstyti kvietimai, skvere pastatyti laikini prekybos paviljonai. Tai buvo lyg mėginimas pakartoti tradiciškus jomarkus. Po šventės buvo suskaičiuoti prekybos rezultatai, kuriuos pagarsino tų dienų rajono laikraštis: „... mugėje parduota prekių už 120000 rublių. Žymiai padidėjo universalinės ir kitų parduotuvių prekių apyvarta. Nemažai pardavė Šilutės, Šilalės, Jurbarko prekybininkai. Mieste per dieną išgerta apie 13000 bonkų alaus ir kitų skanumynų“.

Tai buvo ne vien jomarkų improvizacija, tai buvo improvizacija su politiniais prieskoniais. Mugėje lankėsi LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas, LKP CK Prekybos ir buitinio aptarnavimo skyriaus vedėjas Vytautas Astrauskas. Prekymetį filmavo kino studija, televizija, vėliau apie tai buvo sukurtas dokumentinis filmas.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais, iki nepriklausomybės iškovojimo, skveras mažai keitėsi. Čia vyko renovacijos, jų metu suplanavimas keitėsi nedaug, tik atsirasdavo naujų mažosios architektūros elementų. Prie Vytauto gatvės buvo pastatytos „garbės ir ūkio pasiekimo lentos“. Skvere keičiami suoleliai, takų danga ir klombos.

Vinco Kudirkos paminklas

Lietuvos himno autoriaus, vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų Vinco Kudirkos (1858–1899) paminklo Tauragėje istorija ir perkėlimų geografija yra išskirtinai plati.

1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, tauragiškiai prie Tauragės valsčiaus valdybos pastato (šiandien – Dariaus ir Girėno g. 45) paminklą. 1930 m. rugsėjo 8 d. paminklas iškilmingai pašventintas. Čia paminklas išstovėjo iki 1968 m., tiesa, 1960 m. „remontuojant paminklą“ buvo sunaikinta: Lietuvos himno žodžiai, Lietuvos ir Žemaitijos herbai, Gedimino stulpai. 1968 m. paminklas nugriautas. Kultūros skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus iniciatyva prie rajoninių kultūros namų ant kuklaus postamento pastatytas Vinco Kudirkos biustas. Naujam paminklui projektą paruošė kultūros namų dailininkas Aleksandras Fadinas (1911–1981). 1969 m., gavus reikiamus suderinimus su Tauragės rajono valdžia bei Kultūros ministerija, paminklas buvo pastatytas ir stovėjo iki 1990 m.

Vinco Kudirkos skveras

Tauragėje statant ir atstatant paminklus 1990-ieji buvo patys „derlingiausi“. Dariaus ir Girėno bei Vytauto gatvių skvere pastatyta skulptūra „Taika“ (skulpt. Gediminas Žuklys ir Leonas Žuklys, archt. Eduardas Budreika), atstatyti paminklai Vincui Kudirkai, Vladui Putvinskiui. Statant paminklus susidurta su problema, kur juos statyti.

Paminklą V.Putvinskiui nutarta atstatyti iki karo stovėjusioje vietoje, tačiau čia stovėjo jau minėtas paminklas V.Kudirkai. Paminklui rasta tinkama erdvė skvere prie Martyno Mažvydo bažnyčios, tačiau čia buvo numatyta statyti „Taikos“ skulptūrą.

Dėl šių dviejų paminklų statymo vietų vyko diskusijos, visiems norėjosi greitų rezultatų. Kai kada diskusijos, naudojantis nepasvertais argumentais, vyko nekonstruktyviai. Konsultacinę pagalbą teikė ir architektai Nasvyčiai, buvo surastas kompromisas su „Taikos“ paminklo kūrėjais. Taip buvo išspręsta paminklų statymo vietų problema.

Prieš atstatant paminklą Vincui Kudirkai buvo reikalinga per trumpą laiką surinkti istorinę, grafinę medžiagą apie paminklą. Informacijos buvo mažai, tačiau atstatančiųjų siekis buvo aukščiau. Paminklo pamatai išpilti 1990 m. liepos viduryje ir jau rugsėjo 1 d. paminklas iškilmingai pašventintas. Atstatymo darbų ėmėsi Tauragės tautodailininkai, o viso to iniciatorius buvo Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas. Jo sodyboje buvo nudirbti paruošiamieji darbai. Prie visų darbų prisidėjo geros valios tauragiškiai. Kas kuo galėjo, tuo pagelbėjo. Statybines medžiagas ir kitą pagalbą teikė buvusios miesto statybinės organizacijos, įmonės, gamyklos, fabrikai.

Pastaraisiais metais skveras nepakito, vyko tik einamieji tvarkybos darbai. Būta minčių šiaurės rytinėje, tarp evangelikų liuteronų bažnyčios ir Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos, skvero dalyje statyti tautodailininkų skaptuotas skulptūras. Šis sumanymas buvo nepasvertas ir gerai, kad nerealizuotas.

Skveras buvo priimtas kaip kultūrinių renginių vieta. Čia vykdavo dainų švenčių atskiri pasirodymai, Juodojo kaspino dienų paminėjimai, atvykdavo koncertuoti svečių iš Latvijos, Estijos, vyko tradiciniai atskiri karinių orkestrų švenčių pasirodymai, o 1999 m. birželio 20 d. dalyvaudamas karinių orkestrų šventėje Tauragėje Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus padėjo gėlių prie paminklo.   

Baigiamoji dalis

Jau antrąjį dešimtmetį skvere stovi paminklas Vincui Kudirkai, o šiemet sukaks aštuoniasdešimt metų, kaip jis pastatytas Tauragėje. Skveras vadinamas įvairiai, dažnokai pašiepiančiai, tik tauragiškiams suvokiamu vardu „kudirkinių“. Tačiau reiktų žinoti, kad Kudirkaičių organizacijos tikslas – ugdyti dorą patriotą, mylintį ir puoselėjantį savo šalies papročius ir tradicijas, pažįstantį savo šalies istoriją. Organizacijos veikla remiasi pagrindinėmis Vinco Kudirkos idėjomis. Pasirenkamos istorinės, geografinės, kraštotyrinės, žurnalistinės ir kitos, vertybes puoselėjančios, veiklos kryptys.

Pastaraisiais metais neatpažįstamai gražėja ir „jaunėja“ Tauragė. 2006 m. rudenį baigta įrengti centrinė miesto aikštė prie pilies, 2009 m. rekonstruotas skveras prie Stoties gatvės ir iškilmingai pašventintas paminklas, skirtas Kęstučio apygardos partizanams (skulpt. Regimantas Midvikis). 2007 m. rekonstruota Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja, tai tarsi rekonstruotos Bažnyčių gatvės tęsinys. Pėsčiųjų alėja išgrįsta plytelėmis, čia pastatyti stilingi šviestuvai, suolai. Šios aplinkos atsvara būtų Vinco Kudirkos skvero sutvarkymas. Tinkamas, profesionalus skvero sutvarkymas – pagarba garbingam Lietuvos sūnui, sukūrusiam šalies himną. Tada mes, tauragiškiai, didžiuodamiesi drąsiai rodytume miesto svečiams vieną įdomiausių miesto skverų, kuriame yra miesto ir Lietuvos istorijos ženklų: Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia su fasaduose – Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo skulptūromis (aut. Antanas Bagdonas), prieš 170 metų drauge su pradėta bažnyčios statyba sodintas ąžuolas ir, žinoma, atstatytas paminklas Vincui Kudirkai.