Gatvė, kurioje lankėsi Lietuvos prezidentai (1)(1) 

Prezidento gatvė suprojektuota XIX a. antroje pusėje ir tada pradėta užstatyti. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo užstatoma iki Vaistinės gatvės (šiandien M.Mažvydo g.), po karo užstatoma iki šiandienos Birutės gatvės. Tada prie gatvės buvo suformuoti 64 sklypai, kurių didžiausias buvo Tauragės evangelikų liuteronų ir katalikų bendruomenių sklypai. Katalikų sklypas buvęs, kur šiandiena stovi gimdymo namai. Tarpukariu parapijoje vyko aktyvi bendruomeninė veikla, veikli buvo šv. Vincento Pauliečio brolija, kuri rūpinosi vaikų globa, išlaikė vaikų darželį. Čia buvusi ir parapijos salė, kurioje 1919 m. gruodžio 25 d. vyko pirmasis Lietuvos kariuomenės karinio orkestro viešas koncertas. Pokariu veikė ambulatorija, kurią nugriovus pastatyti naujieji gimdymo namai. Tauragiškiai kalbėjo, kad šioje vietoje pastačius gimdymo namus išplis tuberkuliozė ir kenks naujagimiams.

Naujai užstatomoje gatvėje koncentravosi ir iš pradžių daugiausiai apsigyveno vokiečių, tad ir gatvę pavadino šiuo vardu. Per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjo gatvės užstatymas. Tai liudija naujas gatvės užstatymas, vykęs praėjusio amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį. Naujai užstatomoje gatvėje gyveno miesto burmistras, policijos nuovados viršininkas, apskrities viršininkas, apskrities agronomas, aukštų postų kariškiai. Tarpukario metais šioje gatvėje gyveno ir daug gydytojų: K.Štuopienė, moterų ligų gydytojas Povilas Jurevičius, dantų technikas Leonas Bredas, apskrities gydytojas Feliksas Proscevičius. Pradžioje gydytojas gyveno Vokiečių g. 20, vėliau persikėlė į naujai pastatytą namą Stoties ir Prezidento gatvių kampe.

Prezidentas

Kaip rašo 1934 m. rugsėjo 9 d. laikraštis „Tauragės ekspresas“, minint Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60 metų jubiliejų, Vokiečių gatvė buvo pervadinta Prezidento Smetonos vardu. Tada Prezidentas buvo iškilmingai pagerbtas visoje apskrityje, kaip rašo laikraštis, tomis dienomis miestas skendėjo iliuminacijų ir žalumos jūroje.

Feliksas Proscevičius medicininį išsilavinimą įgijo 1912 m. Maskvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo karo gydytoju. 1922 m. grįžo į Lietuvą, o 1926 metais persikėlė į Tauragę ir apsigyveno Vokiečių g. 20. F.Proscevičius buvo aukštos kvalifikacijos specialistas, buvo teismo ekspertų komisijos narys, sukūrė bazę Tauragės apskrities gyventojų medicininiam aptarnavimui. Buvo aktyvus visuomenininkas. Antrojo pasaulinio karo metais su šeima emigravo į JAV, palikdamas Tauragės žmonėms šviesiausius prisiminimus apie save.

1936 m. Stoties ir Prezidento gatvių kampe gyvenamąjį namą pasistatė gydytojas F.Proscevičius. 1937 m. rugpjūčio 15 d. pas gydytoją buvo apsistojęs Lietuvos respublikos prezidentas A.Smetona. Prezidentas buvo atvykęs į 3-ojo dragūnų Geležinio Vilko pulko iškilmes. Per iškilmes pulkui buvo įteikta vėliava ir pašventintos naujai pastatytos kareivinės Tauragės dvare. Į retas iškilmes atskiru traukiniu atvažiavo ginkluotų pajėgų viršininkas Respublikos Prezidentas A.Smetona, Krašto apsaugos ministras brigados generolas Dirmantas, kariuomenės vadas Raštikis ir kiti kariuomenės vadai. Tauragės geležinkelio stotyje Respublikos Prezidentą pasitiko 3-osios pėstininkų divizijos vadas brigados generolas Rėklaitis, kavalerijos viršininkas brigados generolas Tallat-Kelpša, Tauragės įgulos viršininkas pulkininkas Černius, Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Saladžius, daug karininkų, valdžios įstaigų valdininkų ir visuomenės. Vėliau Respublikos Prezidentas lankėsi Švč. Trejybės bažnyčioje, prie jos pasitiko klebonas dekanas Vytautas Dikavičius. Po iškilmingų pamaldų Prezidentą sutiko su duona miesto burmistras Jurgilas. Per visą Tauragės miestą buvo išrikiuoti kareiviai, gatvėse buvo pilna miestiečių. Atvykus Prezidentui į pulko aikštę Tauragės dvare vyko pamaldos, kurias laikė vyriausiasis kariuomenės kapelionas kunigas Mironas. Buvo pašventinta pulko vėliava, kurią po karštos kalbos A.Smetona įteikė pulko vadui pulkininkui Rėklaičiui. Vėliau naujai pastatytoje valgykloje vyko bendri šventiniai pietūs.

Žinomi tauragiškiai iš Prezidento gatvės

Prezidento gatvės pradžioje, ant Jūros upės kranto, pirmuoju numeriu pažymėtame name, statytame 1927 m., gyveno Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios ilgametis vargonininkas Viktoras Radimonas. Jis ne tik vargonavo, bet pokariue būrė chorus. Vienas didesnių buvo medicinos darbuotojų choras. Šį chorą palaikė pokariu buvęs Tauragės ligoninės direktorius Mečislovas Norkus.

Gydytojas M.Norkus gimė 1891 m. Gaurės valsčiuje. Baigęs Tartu universitetą dirbo karo gydytoju Alytuje, Ukmergėje, Kaune. Dirbdamas Kauno karo ligoninėje užsitarnavo pulkininko leitenanto laipsnį. 1944 m. persikėlė dirbti į Tauragę, paskiriamas ligoninės vyr. gydytoju, įkūrė medicinos seserų kursus. Senieji tauragiškiai puikiai prisimena šį pokario gydytoją ir jo gražų namelį Prezidento g. 18. M.Norkus mirė 1966 metais, palaidotas Tauragėje.

Tolėliau, Prezidento g. 22, pokariu įsikurė milicija, kuri čia dirbo iki 1978 m., kol buvo pastatytas naujas milicijos pastatas Gedimino gatvėje. Prieš karą pastatas priklausė Juozui Zableckiui, pastarasis buvo durpynų savininkas, rėmė Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus vartų statybą. Kitapus gatvės ilgą laiką buvo Tauragės gimdymo namai. Pokariue dėl milicijos ir gimdymo namų kaimynystės buvo juokaujama: „Kai mane gimdė, visa milicija drebėjo“.

Šioje gatvėje gyveno rašytoja Bronė Buivydaitė (1895–1984). Jos vyras Juozas Mičiulis (1900–2003) – mokytojas, žurnalistas, 1930–1935 metais Tauragės komercijos mokyklos istorijos mokytojas, dirbo ir mokytojų seminarijoje.

Pastatas Prezidento g. 17, statytas 1939 m., priklausė seserims Stefai ir Zinai Stanušauskaitėms. 1950 m. namą kaip bešeimininkį perėmė Komunalinis ūkis. 1956 m. trumpai veikė vaikų darželis, 1984 m. – Tauragės vaikų muzikos mokyklos klasės. Dabar čia dirba UAB Butų ūkis.

Šventovė Vokiečių gatvėje

Tauragėje metodistų bendruomenė susibūrė 1923 metų lapkrityje. 1925 m. bendruomenė tuometinėje Vokiečių gatvėje, kur šiandien yra laidojimo namai, pasistatė Jungtinę metodistų bažnyčią. Bažnyčios statyba rūpinosi dvasininkas P.Pliučivaitis. 1925 m. lapkričio 11 d. vyko iškilmingas bažnyčios įšventinimas, šventėje dalyvavo svečių iš užsienio ir gausus būrys tauragiškių. Kaip 1926 m. sausio mėnesį rašė „Krikščionystės sargas“: „Pastojo 10 val. ryto, kai žmonės iš visų gatvių ir skersgatvių skubinasi į Vokiečių gatvę, nes čia įvyks miesteliui neįprastas įvykis – apskelbtos bažnyčios įšventinimo apeigos.“

Sugiedojus Lietuvos valstybės himną buvo pasakytos iškilmingos kalbos, vėliau grojant dūdų bei styginiam orkestrui buvo giedamos jaunimo choro ir pavienių solistų atliekamos bažnytinės giesmės, meldžiamasi.

Kaip prisimena tauragiškis mokytojas Kazimieras Paulauskas, bažnyčios vidus buvo lakoniškas, be jokių paveikslų ar kito bažnytinio inventoriaus. Viduje viskas buvo sutelkta maldai. Vidus išdažytas baltai, o įprastoje altoriaus vietoje išpieštas didžiulis kryžiaus ženklas ir priekyje stalelis, ant jo padėtas meniškai įrištas Šventasis Raštas. Pamaldos vykdavo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Episkopaliniai metodistai griežtai laikėsi savo tikėjimo įstatymų.

Metodistų bažnyčioje svarbią vietą užima giesmės, neatsitiktinai ji vadinama „giedanti“ bažnyčia. Tarnaujant kunigui Richardui Lupui susibūrė dūdų orkestras, gausus choras. Ketvirtajame dešimtmetyje bažnyčioje tarnavo Geistliche Herr Georg, tikintieji savo dvasininką vadino tiesiog ponu Georgu. Bažnyčią aptarnavę dvasiškiai gyveno klebonijoje, esančioje greta bažnyčios (šiandien Prezidento g. 28). Sovietinės okupacijos metais bažnyčią uždarė, dauguma bendruomenės narių pasitraukė į vakarus. Tarpukario metais Tauragės senosiose kapinėse Metodistų bendruomenei buvo paskirta dalis kapinių, kur ilsisi šios bendruomenės nariai ir jų dvasininkas P.Pliučivaitis.

1996 m. Metodistų bažnyčia Tauragėje atsikurė. Bendruomenė savo maldos namų neturėjo, nes juos aštuntajame dešimtmetyje nugriovė. Prieš tai maldos namų pastatą naudojo įvairiems ūkiniams poreikiams. Išliko tik bendruomenės klebonijos pastatas, tačiau jis negrąžintas. Šiandien Metodistai meldžiasi nuomojamuose patalpose, toje pačioje Prezidento gatvėje.

Siekdama turėti savus maldos namus bendruomenė nusipirko pastatą Prezidento g. 15, statytą 1925 m. Šio pastato vietoje ketino statyti savus maldos namus, tačiau 2004 m. statyti nebuvo leista. Mat kitapus gatvės stovi Jehovos liudytojų maldos namai ir dviem maldos namams stigtų automobilių stovėjimo aikštelių, o tai trukdytų eismui gatvėje. Tada tauragiškiai šmaikštavo, kad pastačius Metodistų bažnyčią Prezidento gatvėje reikės pervardinti – antroji Bažnyčių gatvė.