Tauragės ansamblis „Jūra“ švenčia 55 metų jubiliejų(1) 

Eugenijus ŠALTIS

2011-11-26 11:45

Koncertas Rambyne, Joninių šventėje, 1962 m. Į Rambyną atvežė sunkvežimis, o po koncerto kai kurie šokėjai grįžo į Tauragę pėsti, kai kurie – pakeleivingomis mašinomis. Zenono Norkaus asmeninio archyvo nuotraukos

Šeštadienį Tauragės kultūros rūmuose vyks šventė – 55 metų sukaktį švęs vienas seniausių meno kolektyvų ne tik Tauragėje, bet ir visoje šalyje – Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Be šio ansamblio šiandien sunkiai įsivaizduotume kultūrinį gyvenimą Tauragėje. Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojantis, visokiausių išbandymų, pakilimų ir nuosmukių užgrūdintas ir dabar gražią sukaktį švenčiantis meno mėgėjų kolektyvas įrėžė labai gilią vagą Tauragės kultūros istorijoje ir liks joje visiems laikams.

Ansamblio kūrybinė veikla prasidėjo 1956 metais tuometinio kultūros namų direktoriaus Aleksandro Fadino ir rajono valdžios iniciatyva. Į vieną ansamblį buvo sujungti tuo metu prie Kultūros namų veikęs choras, šokių būrelis ir liaudies instrumentų orkestras. Pirmąja ansamblio meno vadove buvo paskirta chorvedė Nijolė Stankutė-Jautakienė. Jos vyras Edmundas Jautakis vadovavo chorui, pati Nijolė – liaudies instrumentų orkestrui. Šokių grupei – biologijos mokytoja Elena Šimkevičienė iš antrosios vidurinės mokyklos.

1960 metais respublikinės Dainų šventės konkurse rajonų kategorijoje ansamblis, kuriam tuo metu jau vadovavo Vytautas Urbonavičius, o šokių grupei – Zenonas Norkus (tada iš viso ansamblyje dalyvavo per 100 dalyvių), laimėjo pirmąją vietą. Už tai Lietuvos kultūros ministerija dainų ir šokių ansambliui suteikė pavyzdinio meno saviveiklos kolektyvo vardą ir patvirtino pavadinimą „Jūra“.

Gyvas, koncertuojantis meno kolektyvas

Ansamblis – respublikinių ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis. Dar iki nepriklausomybės atgavimo „Jūra“ koncertavo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Estijoje, keletą kartų – Gruzijoje, Zestafonio mieste, Užkarpatėje, Kaliningrado srityje, Latvijoje. Koncertinė programa rodyta per tuometinę centrinę TSRS ir Lietuvos televiziją.

Jau nepriklausomybės laikais, atsivėrus sienoms, ansamblis keletą kartų pabuvojo Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, ten surengė daug koncertų, apie kuriuos teigiamai atsiliepė vietinė spauda. Daug koncertų surengta Tauragėje, Raseiniuose, Jonavoje, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Šilalėje, LTV laidoje „Gero ūpo“.

Šiuo metu dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ meno vadovas yra Virginijus Bartušis, šokėjų grupei vadovauja baletmeisterė Birutė Sagatauskienė. Choro vadovas – Gintaras Bartušis, kapelos – Saulius Bernotas. Kapela koncertuoja ne tik su ansambliu, bet ir kaip atskiras kolektyvas, dalyvavo įvairiuose respublikiniuose renginiuose: muzikantų varžytuvėse Akmenėje, varžytuvėse „Linksmoji armonika“ Utenoje, Vilkaviškyje, LTV laidoje „Gero ūpo“. Kapelijų varžytuvėse Utenoje (2007 m.) komisija kolektyvą įvertino labai gerai, o kapelos solistai Virginijus Bartušis ir šių eilučių autorius nominuoti kaip geriausias duetas, kapelų varžytuvėse Anykščiuose (2008 m.) kapela apdovanota už profesionalumą. 2006 metais tuometinės Tauragės apskrities administracijos Kultūros skyriaus pastangomis, prisidėjus savivaldybei ansamblis pirmą kartą išvyko koncertuoti į Montagnanos miestą Italijoje, aplankė Veneciją, Veroną, Florenciją, Romą, Vatikaną ir kitas įžymias Italijos vietas. 2008 m. ansamblis „Jūra“ koncertavo San Salvaro vienuolyne Italijoje. 2009 m. ansamblis „Jūra“ visos sudėties arba atskiromis dalimis: kapela, choras, šokių grupė – dalyvavo įvairiuose rajono ir respublikos renginiuose, Tauragės apskrities dainų šventėje (Jurbarke), Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“. 2010 m. ansamblio choras dalyvavo bendrame projekte kartu su Romos katalikų bažnyčios choru. Kapela dalyvavo kapelų varžytuvėse Anykščiuose, o ansamblio šokėjai vyko koncertuoti į Vengriją. 2010 m. ansamblis dalyvavo Lietuvos dainų ir šokių ansamblių šventėje Švenčionyse.

2011 metais Tauragės miesto dienų metu ansamblio „Jūra“ vadovų pastangomis surengta įspūdinga respublikinė dainų ir šokių ansamblių šventė „Kardu neiškirsi, ugnimi neišdeginsi“, kurioje dalyvavo 19 ansamblių iš Lietuvos, iš viso per 800 atlikėjų.

Per 55 metus ansambliui ar jo atskiroms grupėms vadovavo daug puikių specialistų: Liudas Andrulis, Petras Bursteika, Vytautas Urbonas, Stanislava Budreckaitė-Čilinskienė („Jūros“šokėjams vadovavo per 40 metų, buvo respublikinių dainų švenčių baletmeisterė, asistentė, apie 50 metų buvo daugybės šokių kolektyvų vadovė, vienu metu vadovaudavo keliolikai vaikų ir jaunimo tautinių, pramoginių šokių ratelių), Danutė Petraitienė, Genovaitė Červinskienė, Zenonas Komskis, Jonas Jankauskas, Vytautas Ambroza, Albinas Rukas, Arūnas Rakevičius, Sigitas Kazakevičius, Vaida Jurgilevičienė, akompaniatorius Vaidotas Gulbinskas.

Prisimena Zenonas Norkus

Žinomas Tauragėje pedagogas, mokyklose darbų ir šokių mokytoju išdirbęs 41 metus, šokių ratelių vadovas Zenonas Norkus ansamblio šokėju buvo nuo pirmosios repeticijos.

– 1956 metų rugsėjį į pilies aktų salę buvo sukviesti šokėjai iš įvairių organizacijų ir įstaigų. Tuo metu veikė šokių būreliai Mėsos kombinate, Keramikos gamykloje, šokėjai buvo suburti prie medicinos darbuotojų profsąjungos. Medikų tautinių šokių būreliui vadovavau aš. Jame šoko medikės (medicinos seselės, felčerės, gydytojos) ir vaikinai iš miesto, – prisimena ansamblio įkūrimo pradžią Z.Norkus.

Jis medikų šokių būreliui pradėjo vadovauti 1954 metais, kai iš Skaudvilės persikėlė gyventi į Tauragę. Iš Gaurės kilęs, ten septynmetę mokyklą baigęs Zenonas nuo jaunystės buvo linkęs į meną. Besimokydamas Gaurėje, 7 klasėje pastatė Boriso Dauguviečio trijų veiksmų pjesę „Laimės žiburys“, o šokti išmoko, kaip jis pats sako, „su šluota aplink taburetę“.

Baigęs septynmetę Gaurėje, Zenonas išvyko mokytis į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą. Ten kurso vadovė paskatino įsijungti į meno saviveiklininkų gretas. Zenonui teko šokti, vaidinti dramos ratelyje, dainuoti. Pirmas šokis buvęs „Lenciūgėlis“, kur vienas vaikinas šoka su keturiomis merginomis. Šitą šokį vėliau ne kartą Zenonui, nepakartojamam solistui šokėjui, teko šokti „Jūros“ ansamblio koncertų metu. Aukštadvario mokykloje baigęs agrotechnikos mokslus, būsimasis šokių vadovas dirbo Skaudvilėje, ten aktyviai dalyvavo saviveikloje. Dainavo dabar garsaus profesoriaus Algirdo Vyžinto chore, lankė Antano Venckaus dramos būrelį ir D.Ambrozaitytės šokių būrelį. Taip jis ir pats tapo šokių vadovu, nes labai domėjosi lietuvių tautiniu šokiu.

Z.Norkus prisimena, kad 1956 metais, kai tapo dainų ir šokių ansamblio (tada dar jis nesivadino „Jūra“) šokėju, repeticijos vykdavo pilies aktų salėje. Choras repetuodavo Bažnyčių gatvėje, kur buvo įsikūręs kultūros skyrius.

– Puikiai prisimenu 1957 metus, kai važiavome į Vilnių, į festivalį. Koncertavome Katedros aikštėje, Jaunimo sode (dabar Sereikiškių parkas), o prieš tai vyko vienas pirmųjų, o gal pirmasis mūsų pasirodymas Pajūrėlyje, prie Dauglaukio. Ten vykdavo visos didesnės Tauragės rajono šventės, festivaliai, sporto renginiai. Į Vilnių važiavome sunkvežimiais. Tai buvo labai įdomus metas, visų dalyvių entuziazmas liejosi per kraštus, – mena Zenonas.

1957 metais jį, gabų šokėją, pasikvietė tuometinis Vykdomojo komiteto pirmininkas, rajono „galva“ Balčiūnas. Jis buvo didelis ansamblio entuziastas ir rėmėjas. Pirmininkas jam pasiūlė perimti vadovavimą šokių grupei. Zenonas jai vadovavo iki 1960 metų.

– Kai pradėjau dirbti, šokių repeticijos jau vykdavo dabartinėje Sporto mokykloje, kur buvo įsikūrę Kultūros namai. Nekūrenamoje salėje būdavo šalta kaip ledainėje. Stovėjo dvi apvalios krosnys, bet jas pakurdavo tik koncertų ar kitų renginių metu. Akompaniatorių Vytautą Radimoną apstatydavome atviromis elektrinėmis plytelėmis, kad jis bent kiek galėtų pasišildyti sugrubusius pirštus ir groti, – sudėtingas sąlygas prisimena vadovas.

Entuziazmo nestigo, ansamblis kiekvienais metais dalyvaudavo rajoninėse dainų šventėse, kurios vykdavo vadinamajame senajame stadione. Pasak vadovo, kuris buvo įdarbintas Kultūros namų meno vadovu ir dirbo su šokėjais, šokių ratelis atskirai nuo viso ansamblio paruošė dviejų valandų programą ir atskirai važinėdavo su koncertais po kaimus. Ten būdavo labai šiltai sutinkami, kartoti šokius reikėdavo po keletą kartų. Tarp šokių pasirodydavo dainininkai, grodavo akordeonu puikus muzikantas Vytautas Radimonas. Šokdavo ne tik lietuvių, bet ir moldavų, ukrainiečių, rusų, estų, baltarusių ir kitų tautų šokius. Kostiumus dažniausiai pasisiūdavo patys, niekas „valdiškų“ neduodavo.

– Daug buvo džiaugsmo, kai 1959 metais persikėlėme į naujuosius Kultūros namus, kur jie ir dabar yra. Ten jau buvo šilta, jauku, malonu dirbti, tačiau nemažai šokėjų mokėsi vakarinėje mokykloje, o pamokos baigdavosi po dešimtos vakaro. Tai repetuodavome nuo vienuoliktos iki pirmos valandos  nakties. Nieks nesiskųsdavo, visi tiesiog tryško entuziazmu, – pasakoja vadovas.

1959 metais ansamblio meno vadovę Nijolę Jautakienę pakeitė gabus vadovas Vytautas Urbonavičius. Jis pats vadovavo ir chorui, ir liaudies instrumentų orkestrui. Orkestras labai sustiprėjo, atsirado birbynininkų, kanklininkių ir, pasak Zenono, buvo labai smagu šokti pagal tokią muziką ir galingo choro traukiamas dainas. Kultūros skyrius, rajono valdžia labai norėjo, kad ansambliui būtų suteiktas pavyzdinio ansamblio vardas. Tuomet tai buvo aukščiausias meno kolektyvo įvertinimas. Ruošdamasis 1960 metų respublikinei Dainų šventei visas ansamblis dirbo išsijuosęs, repetuodavo naktimis, nes laukė dainų šventės ansamblių konkursas. Tauragės dainų ir šokių ansamblis jame pelnė I vietą, jam buvo suteiktas vardas „Pavyzdinis dainų ir šokių ansamblis“ ir patvirtintas vardas „Jūra“.

Ansamblis gerose rankose

Z.Norkus nuo 1960 metų nustojo vadovauti „Jūros“ šokėjams, nes iš menko atlyginimo sudėtinga buvo pragyventi. Jį pradėjo kviesti mokyklos. Taip jis atsidūrė Tauragės 2-ojoje (dabar „Šaltinio“) vidurinėje mokykloje, gavo pamokų, subūrė tris šokių ratelius ir ilgai jiems vadovavo. Vėliau baigė aukštuosius mokslus ir dirbo darbų (dabar technologijų) mokytoju 2-ojoje ir 5–ojoje vidurinėse mokyklose Tauragėje. Šiuo metu yra aktyvus vyrų choro „Mintauja“ dainininkas, gamina įvairius suvenyrus ir dailius darbus iš medžio, nes tam turi daug gabumų ir patirties.

Pasak Zenono, iš senųjų, pirmųjų ansambliečių belikęs ir dabar aktyviai dainuojantis nuo pirmųjų dienų tik vienintelis Vytautas Laurinaitis. Kaip sakė pats Vytautas, jis ansamblyje dainuoja nuo 1960 metų. 51 metai kartu su ansambliu ir repeticijose, ir koncertuose, ir išvykose, ir dainų šventėse. Tokio pastovumo ir ištikimybės tikrai reikėtų paieškoti. Visus tuos metus Vytautas dainavo ansamblyje be jokių didesnių pertrūkių.

– Dabar ansamblis yra gerose ir tvirtose rankose. Dirba geri, kūrybingi specialistai. Matau ilgą ir šviesią ansamblio ateitį. Sveikinu visą kolektyvą, sulaukusį garbingos sukakties, linkiu ištvermės ir gerų tradicijų tęstinumo, – baigdamas pokalbį, sakė ansamblio veteranas.

Rytoj, šeštadienį, lapkričio 26 dieną, 13 val., šv. Mišios ir Atminimo valanda Šv. Trejybės bažnyčioje Tauragėje, 14 val. – dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ granito plokštės atidengimas Kolektyvų alėjoje prie Kultūros rūmų, 15 val. – šventinis koncertas „Jūra“ – Tauragei“.

http://issuu.com/taurages_kurjeris/docs/taurragis_nr.11

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras