Knyga ir širdimi kviesti tikėjimui(1)

Edmundas MAŽRIMAS

2009-11-24 08:57

Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (sudegusi 1970 m. liepos 24 d.) ir greta bokšteliais dekoruotas kioskas spaudai ir Gaurėje leistiems spaudiniams pardavinėti, 1927 m.

Gaurės miestelio istorijoje ryškų pėdsaką paliko Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas Kazimieras Šleivys, šioje parapijoje tarnavęs 25-erius metus. 

Kazimieras Šleivys gimė 1872 m. gruodžio 2 d. Kandriškio kaime, Stumbriškio valsčiuje, Panevėžio apskrityje, valstiečių šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1890–1894 m. – Kauno kunigų seminarijoje. Buvo aktyvus slaptos lietuvių klierikų Šv. Kazimiero draugijos narys. Nuo 1894 m. tarnavo vikaru Šiauliuose, kunigu įšventintas 1895 m. Nuo 1899 m. atkeliamas į Ukmergę, ten prasidėjus miesto mokyklos moksleivių bylai dėl lietuviškos spaudos K.Šleivys buvo kaltinamas šios spaudos platinimu ir moksleivių lietuvybės kurstymu. Caro 1902 m. sausio 9 d. paliepimu dvejiems metams ištremtas į Charkovą.

 

 

Po tremties aukštaičio kunigo K.Šleivio gyvenimas siejamas su Žemaitija. 1905 m. jis paskiriamas Pašaltuonio kuratu, o nuo 1918 m. iki mirties buvo Gaurės klebonas. 1918 m. ten įsteigė ir išlaikė lietuvišką mokyklą, nuo 1927 m. buvo garbės kanauninkas.

K.Šleivys, atkeltas į Gaurę, prisidėjo prie savivaldybės organizavimo, dirbo didelį švietėjišką darbą: Gaurėje įsteigė mokyklą, biblioteką-skaityklą, leido parapijos laikraščius, knygas, platino periodiką. Buvo parapijos ir Gaurės miestelio švietėjas. Kunigo kanauninko nuomone, tik per švietimą sodietį galima pritraukti prie bažnyčios, tikėjimo, kartu atsikratyti žalingų įpročių ir gyvensenos. Jo leidybinę veiklą aprašė 1932 m. lankęsis Gaurės parapijoje teologijos dr. kunigas Ignas Česaitis (1893–1961). Pastarasis domėjosi ir tyrė religijos mokymo metodus, rašė apie etiką ir dorovę, pastoraciją ir katechizaciją.

Kunigas kanauninkas K.Šleivys Gaurėje turėjo spaustuvę ir iš jos po parapiją paskleisdavo daug spaudinių. Spaustuvė ir rašomoji mašinėlė nebuvo registruotos, bet spaustuvė veikė nuolat ir aktyviai. Buvo leidžiamas Gaurės parapijos laikraštėlis, įvairios knygos, iliustruoti albumai. Greta bažnyčios šventoriaus, prieš šventoriaus vartus, buvo pastatytas nedidelis medinis bokšteliais dekoruotas kioskas spaudai ir Gaurėje spausdintiems leidiniams pardavinėti. Dauguma parengtų spaudinių parapijiečiams buvo siunčiami paštu. Už du centus paštas įteikdavo siunčiamą brošiūrą.

 

Klebonas turėjo trejopos rūšies adresų: vaikų, mokančių skaityti, – 75, geriau skaitančio jaunimo – 100, skaitančių šeimų – 150 adresų. Padaugėjus skaitančiųjų, didėjo ir tiražas, tad buvo įsigytas šapirografas, kuriuo buvo galima padauginti spaudinius reikiamu tiražu. 1931–1932 metais, kaip teigia dr. kunigas I.Česaitis, į žmones buvo paleistos šios brošiūros: 150 egzempliorių Mačernio „Garbinga būti tikram katalikui“, 50 egz. Mačernio „Teresė Neumannaitė“, 50 egz. Mačernio „Kristus tikrai gyveno tarpe mūsų“, 300 egz. „Saleziečių žinios“, 95 egz. „Telšių eucharistinis kongresas“, 150 egz. kunigo Butvilos „Sąžinės sąskaita“, 150 egz. prof. Makauskio „Šv. Mišios“, 200 egz. vysk. Paltaroko atsakymai į „Ko jis nori“, 300 egz. „Tokio atsakymo reikalauja“ (šaltinis – 1930 m.). Akivaizdu, kad spaustuvė dirbo našiai. Be šių leidinių, išleido visus vyskupų ganytojiškus laiškus, anketas įvairiais parapijos reikalais, spausdino vaikams katechizmo pamokas, reklamą, pakvietimus ir t.t.

Didelius darbus dirbdamas kanauninkas K.Šleivys priėjo išvadą, kad be bendradarbių nė pusės darbo negalima atlikti. Vargonininkas buvo pirmasis bendradarbis, spausdinęs rašomąja mašinėle. Jis turėjo vieną padėjėją. Kai reikdavo šimtus egzempliorių padauginti, į pagalbą stodavo zakristijonas. Plečiant leidybą ir siekiant gražesnės leidinių išvaizdos, parapijos klebonas pasikvietė į darbą menininką, gerai tauragiškiams žinomą tautodailininką Praną Šaulį (1907–2001).

P.Šaulys, gimęs gretimoje Eržvilko parapijoje, buvo tik baigęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir jau dirbo Kauno „Marginiuose“ (dailės darbų kooperatyvas). Gabus jaunuolis greit įvaldė gana sudėtingą techniką, kokią turėjo Gaurės spaustuvė, ir per dienų dienas piešė. Menininkas kopijavo šventųjų gyvenimo scenas, kitas biblines scenas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, popiežių, kitų bažnyčiai nusipelniusių veikėjų portretus. P.Šauliui tai buvo gera mokykla tolimesniame kūrybiniame gyvenime. Jis ne vien piešė, padėdavo ir spausdinimo darbuose. Gaurėje darbavosi iki atsikėlė į Tauragę. Kaip prisimindavo pats menininkas: „Tai buvo „aukso amžius“, už piešinį klebonas mokėdavo po 5 litus, per dieną nupiešdavau ne vieną“.

Gaurės spaustuvėje pradėjus darbuotis P.Šauliui leidžiami iliustruoti albumai: „Iš Lietuvos, Prūsijos ir krikščionybės istorijos“, „Iš šventųjų gyvenimo“ ir kiti. Albumai turėjo didelį pasisekimą, juos labai mėgo pavartyti jaunimas klebonijos bibliotekoje-skaitykloje. Albumų išliko iki šių dienų, jie saugomi Gaurės muziejuje, menininko sūnaus, taip pat menininko, Tomo Šaulio.

1932 m. gegužės 7–8 d. Gaurės bažnyčią vizitavo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis (1866–1943), jo įrašas vizitacijos knygoje: „Visas naująsias pastoracijos priemones klebonas sumaniai pavartoja. Antai katalikiškų laikraščių į parapiją pareina 500 egz., kai šeimų joje – 450. Vadinasi, kiekviena šeima skaito katalikišką laikraštį, kai kurios ir po du. Garbė klebonui, kad jis taip moka konkuruoti su kenksmingomis parapijoje įtakomis“.

„Spauda yra moderniškoji priemonė Evangelijai skelbti“, – sakydavo kunigas kanauninkas K.Šleivys. Kanauninkas mirė 1943 m. balandžio 17 d., palaidotas Gaurės bažnyčios šventoriuje.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras