Architektų išmonė dėl gamtos išdaigų plaukia velniop (1)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-02-01 11:41
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Anot Vincento Paulausko šlaitas žemyn neslinktų, jei kalne ties „Versmės“ gimnazija būtų įrengtas betoninis griovelis paviršiniams vandenims nutekėti. Autorės nuotrauka

Kitą savaitę Jūros krantinės pėsčiųjų ir dviratininkų tako dalį iki statomo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto vertins priėmimo komisija – projektas atiduodamas naudoti. Prieš porą savaičių redakcija sulaukė tauragiškių pastebėjimų – dėl esą nekokybiškai atliktų darbų pradėjo irti krantinės šlaitas. Pastebėjome, kad formą praranda ne tik krantinės šlaitas. Akį rėžia ir pėsčiųjų ir dviratininkų tilto defektai – atslūgdama upė paplovė atraminius bortus.

 

„Aukštyn jo tikrai neužneš“

 

Kad pradeda irti Jūros krantinės šlaitas, redakciją informavo viena jovariškė. Moteris teigė kone kasdien miestą pasiekianti šiuo taku ir pastebėjusi, jog vienoje vietoje atsirado tarpai tarp trinkelių. Po kelių dienų tą vietą darbininkai padengė smėliu. Rudenį baigtą tiesti krantinės taką apžiūrėjome kartu su Vincentu Paulausku, ilgamečiu Tauragės rajono vyriausiuoju architektu. Pasak jo, tikėtina, kad gruntą po trinkelėmis plauna kalnu tekantys šaltiniai. Ar vanduo gali nunešti žemyn dalį šlaito?

– Na, aukštyn vanduo jo tikrai neužneš, – šmaikštavo architektas. – Kad šaltiniai neardytų šlaito, po pėsčiųjų taku galima įrengti vamzdį. Žinoma, norint „sugaudyti“ šaltinio vandenį, reikia itin atidžiai ištirti, iš kur šaltinis atkeliauja. Turės praeiti laiko, kol natūraliai kadaise susiformavęs krantinės šlaitas „priims“ naują statinį.

 

Drenažo sistema nebuvo numatyta

 

Maždaug ties ta vieta, kur trinkelės sutvirtintos smėliu, žemiau tako, kalno šlaitu tekėjo šaltinėlis. Tas pats, kuris žemiau įsilieja į senąsias, nuo sovietinių laikų likusias laiptų pakopas.

Ar tiesa, kad upelis po trinkelėmis praplovė gruntą, paklausėme „Kvėdarstos“ direktoriaus Arūno Pociaus, projekto „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinis sutvarkymas, I etapas“, kuris turi būti atiduotas naudoti kitą savaitę, generalinio rangovo.

– Kiek žinau, šiuo metu defektas ištaisytas. Stebime, ar tai vyksta dėl šaltinių atsiradimo. Jei problema kartosis, gali tekti įrengti drenažą šaltiniui nubėgti, – sakė A.Pocius.

Pasak A.Pociaus, po taku tekančius šaltinius „sugaudyti“ gali tik specialiai klojami perforuoti vamzdžiai, kitaip tariant, speciali drenažo sistema. Anot jo, drenažų įrengimas šiame projekte nebuvo numatytas, įrengtas tik ant tako besikaupiančių paviršinių vandenų nutekėjimas į šlaitą.

 

Slenka šlaitas

 

Kur kas didesnė problema dėl paviršinių vandenų nutekėjimo pėsčiųjų take ties „Versmės“ gimnazija. Ten, už pėsčiųjų tako, kalno šlaitas iš tiesų čiuožė žemyn. Kažkas jį mėgino sutvirtinti lentomis. Pasak ilgamečio Tauragės rajono architekto, šlaitą plukdė paviršiniai vandenys, neigiamos įtakos galėjo turėti ir virstantys dideli medžiai. Architekto nuomone, problemą galima išspręsti šlaite įrengus nutekėjimą – tai gali būti nutekėjimo griovelis iš betono trinkelių, kuriuo vanduo nusileistų kalnu ir išsilietų į upę.

Apie šią galimybę ir kodėl take neįrengta drenažo sistema, pasiteiravau objektą projektavusios bendrovės „Hidrostatybos projektai“. Architektas Paulius Daunys pateikė tokį atsakymą:

„Norime padėkoti už Jūsų rūpestį ir nuoširdų domėjimąsi projekto „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinis sutvarkymas, I etapas“ vykdomais statybos darbais. Šiandien statybos darbai dar nėra baigti, todėl negalime komentuoti darbų, kurie dar nėra užbaigti. Rekomenduojame dėl statybos darbų kokybės kreiptis į Rangovą. Galime Jus patikinti, kad į Jūsų išsakytas pastabas ir abejones atkreipsime dėmesį“.

Redakcijos žiniomis, projektą atiduoti naudoti numatyta sausio 31 dieną.

Generalinio rangovo „Kvėdarstos“ direktorius sArūnas Pocius akė, kad įrengtų drenažą tik tuo atveju, jei tai būtų numatyta projekte ir jei to pageidautų užsakovas – rajono savivaldybė.

Savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistė Rasa Pakalniškienė atsakė, jog drenažo įrengimas yra numatytas antrajame projekto etape, kurio metu bus įrenginėjama krantinės tako dalis nuo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto iki Dariaus ir Girėno gatvės. Tada bus įrengtas drenažas ir jau įrengtoje tako dalyje.

 

Upė paplovė atraminį bortą

 

Kadangi gražėjanti krantinė neatskiriama nuo statomo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, nutarėme žvilgtelėti, kaip po drėgnojo žiemos periodo laikosi ir šis statinys. Statybvietėje sutiktam meistrui Valdui Mejeriui leidus, ant tilto žengėme kartu su Ervinu Kančaičiu, buvusiu Tauragės kelių valdybos vyriausiuoju inžinieriumi, žmogumi, kadaise vadovavusiu tilto per Nemuną statyboms Jurbarke. Keletą dienų prieš mums apsilankant krantinėje, sausio pradžioje, upės vandens lygis buvo gerokai pakilęs ir apsėmęs prietilčius (viename ir kitame upės krante esančius dirbtinai suformuotus tilto šlaitus). Žvilgtelėję su tiltų inžinieriumi žemyn išvydome, kad kairiojo prietilčio atraminiai bortai atsiskyrę.

Pastaba buvo išsakyta tiltą projektavusiam UAB „Plentprojektas“ projektuotojui Donatui Paulauskui. Jis pasakė, jog paplautą atraminį prietilčio bortą darbus atliekanti UAB „Hidrostatyba“ gali sutvirtinti savo nuožiūra – tam projekto autoriaus įsikišimo nereikia. Architektas patikino, jog ateityje tai pasikartoti neturėtų, nes projektuota taip, kad tiltas atlaikytų potvynius. E.Kančaitis stebėjosi, kodėl tiltui pasirinkta tokia nepalanki vieta. Jis pastatytas ties upės vingiu, tad, anot jo, tekėdama upės srovė atsimuša į statinio prietilčius, tad gali būti, kad ir ateityje vanduo ardys statinį.

 

Nuvažiavimą neįgaliesiems dar įrengs

 

Tiek E.Kančaitis, tiek A.Paulauskas išreiškė nusistebėjimą dėl į pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą vedančių laiptų labirintų – anot jų, to būtų buvę galima išvengti tiltą statant aukštesnį. Ne vienas tauragiškis stebisi, jog dviratininkams skirtas tiltas labai nepatogus, kad projektuotojai nepagalvojo apie neįgaliuosius – prie laiptų pakopų įrengti nuvažiavimai itin statūs.

– Tiltas įdomus, tačiau inžineriniu požiūriu neracionalus ir nepraktiškas. Susidaro įspūdis, jog projektuotojas panaudojo turimą, anksčiau kur nors naudotą tilto projektą ir jį įkomponavo į mūsų krantinės šlaitą. Kita vertus, tiltas jau pastatytas ir nebėra tikslo jį kritikuoti. Reikia tikėtis, jog jis suteiks miestiečiams džiaugsmo. Gal kitoje upės pusėje bus įrengtas koks pramogų parkas ar kas nors panašaus, – svarstė ilgametis Tauragės rajono architektas.

Projekto autorius D.Paulauskas patikino, jog neįgaliesiems nuvažiavimas dar bus įrengtas ir drieksis kalno šlaitu nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki pat tilto. Tačiau jis irgi turi sulaukti antrojo „Jūros upės pakrančių ir šlaitų kompleksinio sutvarkymo“ projekto etapo.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras