Kur slepiasi Pagėgių demokratijos veidas?(20)

Pastovėkite priešais savivaldybę su „Tauragės kurjerio“ ar „Šilokarčemos“ laikraščių korespondentais ir pamatysite, kaip lakuoti pirštų galiukai atsargiai atitraukdami užuolaidą padarys kelią įtakingam Antikorupcinės komisijos pirmininko žvilgsniui. Jam per kitą asmenį bus įdomu žinoti, kodėl jūs taip ilgai stovite su šio krašto politikams ir jų vaikams nepageidaujamais „tūpais“ žurnalistais. Netrukus pro šalį praeis arba pravažiuos „tvarkiečių“ akys ir ausys Saulius Š. Bet čia tik dėsningas sutapimas. Nieko tokio, kad koks nors savivaldybės kontrolierius, Seimo nariui vaikštant po Pagėgius, su jumis nesisveikina. Džiaukitės, kad nors atokesnėse vietose pakrato ranką, yra kalbus, netgi kartu fotografuoja – nelengva gi Pagėgių žmonėms tarp kūjo ir priekalo vartytis.

Čia, kaip sakoma, buitinės Pagėgių krašto smulkmenos, neturinčios reikšmės politiniam ir visuomeninam gyvenimui. Yra dalykų, labiau krintančių į akis. Jeigu užeisite į Pagėgių savivaldybėje veikiančias partijos parduotuves (o kaip kitaip jas vadinti, jeigu jų savininkai – Pagėgiuose dominuojančios partijos skyriaus lyderiai), pamatysite, kad demokratijos želmenėliai ten nuvytę. Ant prekystalių „Tauragės kurjerio“ nerasite. Mūsų laikraščio redakcija Pagėgių politikų nemalonę užsitraukė, kai anuometinis meras Kęstas Komskis pralaimėjo bylą dėl garbės ir orumo. Aštriomis publikacijomis nebuvome mieli ir vėliau. Girdėjome, kad būta praktikos savivaldybės parduotuvėse pardavinėjamuose laikraščiuose pasirodžius straipsniams apie Pagėgių savivaldybės valdžios vyrų išdaigas, tuos laikraščius išimti iš prekybos, o kitų savininkų parduotuvėse supirkti visą tiražą. Pastaruoju metu „Šilokarčemos“ ir „Tauragės kurjerio“ laikraščių dėmesin buvo patekęs Natkiškiuose gyvenantis vicemeras Remigijus Špečkauskas. „Šilokarčemos“ laikraščiu pirmiausia nustota prekiauti jam priklausančioje šio kaimo parduotuvėje. Pavyzdys, matyt, patiko ir kitiems. Laikraščiams pagarsinus apie mero dukters „darbą“ viename ne aukščiausios reputacijos Austrijos klube, išgirdome, kad šilutiškių laikraštį uždrausta platinti visose „tvarkiečiams“ priklausančiose parduotuvėse. Galiausiai prieita iki absurdiško sprendimo. Iš Pagėgių savivaldybės internetinės svetainės pašalintos nuorodos su laikraščių „Tauragės kurjeris“ ir „Šilokarčema“ bei internetinės žinių svetainės „Šilutės žinios“ pavadinimais.

Panašu, kad pastaruoju metu Pagėgių savivaldybės valdžia laikraštyje „Pamarys“ užsimojo įgyvendinti lozungą „Viena partija, vienas laikraštis, viena nuomonė“. Valdančiosios daugumos poziciją atspindinčiame leidinyje dirba šios daugumos atstovas Edmundas Mieliulis. Gal kas nors abejoja, kad jis yra valdomas?

Kai, tamstos, prieš dvidešimt metų trankėtės kur nors tarp Panevėžio ir Pasvalio, kad skambant Alvydo Vilčinsko dainoms gautumėt vietos pastatyti koją Baltijos kelyje, prisipažinkite, nemanėte, kad savo akimis teks pamatyti iš miestelio išvytą laikraštį, elektroninėje erdvėje ištrintą jo vardą? Mes irgi nemanėme, kad Pagėgius valdys 3K brolija. Kol važinėjome į mitingus, geri vyrukai per sieną nešė cukrų, kad grįžę turėtume saldžios arbatos, prastūminėjo tarybinių ūkių dirbtuvėse ropinėjančių traktorių geležį, kad mums nesimaišytų po pavargusiom kojom, klojosi politinius patalus, rinkosi laikraščius, redaktorius, matavosi sau reikalingą tiesą. Mes su demokratija per 20 metų šiek tiek nuėjome į priekį, o jų galvose niekas nepasikeitė, tik storesnės tapo piniginės.

Panašu, kad iš savivaldybės gujamų  laikraščių redaktoriai privalo balotiruotis į Pagėgių politinį  olimpą. Savivaldos rinkimai ne už kalnų. Nesibodėkime rinkiminio šūkio: „Laikraštis be Pagėgių tarybos nario – laikraštis be ateities“. Sprendžiant iš savivaldybės pirmųjų asmenų mikčiojimo televizijos ekranuose, akivaizdžios apsiskaitymo spragos. Padėtį reikia taisyti. Kaip? Gal pasitelkiant demokratiją, kuri  Pagėgiuose slepiasi už tramdomais marškiniais velkamų laikraščių.