Kas slepiasi po politikos šydu(12)
Atrodo, ledai pajudės. Po daugelio beviltiško laukimo metų kultūros padangėje žybtelėjo vilties spindulys, kad kažkas gali pasikeisti. Apie pirmąsias pranašiškas kregždes rašome šiandieniniame numeryje. Pradėjusi samanom želti rajono valdžia pagaliau ryžosi bent kažką šioje kadencijoje pakeisti ne tik dėl materialinės rinkėjų gerovės, bet dėl dvasinio peno.
Ilgai miestelėnų kantrybę bandęs kultūros guru, rodos, skaičiuoja paskutines dienas savo nepajudinamame soste. Nerimo dienos ir bendradarbiams jo partiečiams, kuriais šie tapo toli gražu ne savo noru. Kultūros sluoksniuose jau linksniuojama naujojo vadovo pavardė ir tai, koks jis bus – griežtas, reiklus? Laikas parodys, nes čia vietos tobulėti ir naujiems atradimams daug, svarbu, kad noro užtektų. Ir, be abejo, kuo mažiau į darbus galvas kaišiotų politikai, nes jau pripratome, kad be jų ilgų ir nuobodžių kalbų nė vienas renginys ar susiėjimas nepraeina. Taip sakant, tradicija tokia...
Darbai kaip ir laikas nestovi vietoje. Miestas, kaip sako meras, visas perkastas, tarytum Leningradas prieš didžiąją blokadą. Miesto pakraščių gyventojai springsta dulkėmis, kurios, pasirodo, gali kai ką ir iš „koto“ išversti. Tokia šių dienų realybė, belieka apsišarvuoti kantrybe, kad vėliau galėtume pasidžiaugti darbo vaisiais – asfaltuotomis gatvėmis, nauju vandentiekiu, sutvarkytais šaligatviais ir pagražėjusiu miestu.
Valdžios užmojai gražinti miestą sveikintini, tačiau to, kas vyksta naujosios koalicijos užkulisiuose, politikai nelinkę viešai deklaruoti. Per pirmąjį Tauragės istorijoje politinį perversmą, apkaltinti išdavyste, iš valdžios olimpo išspirti konservatoriai, lekiančios skiedros kliudė valstiečius. Jėgų santykis pasiskirstė taip, kad viena iš dviejų partijų, turinčių po šešis Tarybos narius (socialdemokratai ir liberalcentristai), nesėkmės atveju galėtų mestis į opozicijos glėbį ir suformuoti dar vieną naująją valdančiąją daugumą. Situacijai pakeisti metamos pastangos reanimuoti valstiečius, suteikiant jiems keletą postų savivaldybės apartamentuose. Valdžios ramybė – dar viena našta mokesčių mokėtojams.
Naujo perversmo šešėlis persekios dabartinę valdžią iki naujos krizės ar kol susikirs galiūnų interesai. Vargu, ar naujoji koalicija „ištemps“ iki savivaldos rinkimų. Viešai apsimelavusio socdemų lyderio patirtis davė rezultatų – šiandien jis nors ne aukščiausioje pozicijoje, bet vis dėlto veiksmo dalyvis. Kiek ištvers su juo dirbantis liberalcentristas meras, iki tol aktyviai demonstravęs priešiškumą pastarajam asmeniui, greičiausiai netrukus pamatysime.
Į dviprasmišką situaciją pateko dabartinis savivaldybės administracijos direktorius. Vieša socdemų paslaptis – užimti šį prestižinį postą neatsirado nė vieno to norinčio kairiųjų atstovo. Partijos pirmininkas be jokių skrupulų dūrė pirštu į savo partietį, paversdamas jį naujuoju mesijumi. Suprask, taip reikia.
„Dunokų“ duona daug skalsesnė nei viešas maivymasis prieš publiką. Čia ir spaudos atstovų esi labiau matomas, ir ištartas žodis gali nuskambėti ne visai taip, kaip norėjai pasakyti, ir ranka sudrebėti dedant autografą ant ne visai „suprantamų“ dokumentų. Tokia jau partijos valia. Bet tik pusmetį - davė sau žodį direktorius, aprimus situacijai – viltis tyliai grįžti į šiltą ir kur kas ramesnę uabo vadovo kėdę.
Juda politikos traukinys. Traškėdamas, braškėdamas, su nepasitikėjimo vienas kitu prieskoniu. Yra įtarimų, kad šioje kadencijoje staigmenos dar nesibaigė.
Artėja Seimo rinkimai, tad mūsų kraštą vėl užplūs valdžios loviui simpatizuojančių asmenų svita. Tautiečiai jau gali ruoštis naujam makaronų kabinimo čempionatui ir konkursui „Išradingiausias pažadas rinkėjui“.
Redakcijos žodis
