Vertingos pamokos netradicinėje erdvėje(0)

2018-11-30 06:19

„Šaltinio“ progimnazijos aštuntokai sudėtingas temas nagrinėjo įvairiose erdvėse. Linos Tekorienės albumo nuotraukos

Dar ruošdamasi naujiems mokslo metams nerimavau, kad atnaujinta pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos bendroji programa skyriuje apie žmogų ribinėse situacijose siūlo mokytojui supažindinti moksleivius su gana sudėtingomis temomis: žmogui tenkančiais istorijos iššūkiais, moralinės laikysenos ir tvirtumo šaltiniais, žmoniškumo pavyzdžiais prievartos pasaulyje. Buvo siūloma skaityti Dalios Grinkevičiūtės, Rūtos Šepetys, Joanos Ulinauskaitės kūrinių ištraukas. Tiesą pasakius, abejojau, ar šie tekstai mano moksleiviams nebus per sudėtingi.

Ramybės nedavė ir mintis, kad jei tik griežtai bus vadovaujamasi ugdymo programomis, bus galima suteikti tik žinių, bet visapusiškam asmenybių ugdymui paprasčiausiai gali pritrūkti laiko. Tai ir paskatino ieškoti naujų ugdymo formų ir erdvių. Pasitaikė puiki proga – Lietuvos auditorijai turėjo būti pristatytas kiek kitokio formato holivudinis filmas su aktoriais užsieniečiais, kurie turėjo ekrane įkūnyti Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“, atskleisti skaudžius mūsų šalies istorijos momentus.

Taip jau sutapo, kad tuo pačiu metu, kai skaitėme ir analizavome minėtų autorių tekstus, garbingai buvo palaidotas tautos didvyris, mokytojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, o mokiniai turėjo puikią progą atiduoti pagarbą šiam iškiliam žmogui. Intrigavo ir žinios, kad JAV, Los Andželo kino festivalyje, įvyko pasaulinė filmo „Tarp pilkų debesų“ premjera, o Niujorke šį filmą žiūrėjo mūsų šalies prezidentė ir svarbūs Lietuvai asmenys, filmavimo grupės nariai bei pati R.Šepetys. Anot jos, knyga, pradėta rašyti 2005-aisiais, po šešerių metu buvo išleista, o šiandien jau yra išversta į 37 kalbas bei išleista 53 pasaulio šalyse, tačiau kad ir kokį kelią ji nuėjo su savo romanu, lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja kasmet nustemba, kiek mažai žmonės žino apie Lietuvos ir komunizmo aukų istoriją.

Mano aštuntokai nekantriai laukė filmo premjeros – tie, kurie spėjo perskaityti knygą, savo įspūdžiais dalijosi ir tikrai užkrėtė ne vieną, kuris knygų skaitymą vertina skeptiškai. Dalis sąmoningai susilaikė ir teigė, kad knygą skaitys tik pažiūrėję filmą. Iki filmo peržiūros turėjome atlikti keletą svarbių darbų – skaitėme ir aptarinėjome romano ištraukas, rinkome informaciją apie autorę ir filmo kūrimą, istorijos pamokose aptarėme minimą laikotarpį, prisiminėme, kokius įspūdžius paliko lankymasis Tauragės krašto muziejaus tremtinių ir politinių kalinių kančių namuose, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje.

Pasibaigus filmui, mokiniai ir kelionės namo metu, ir pamokoje, kai buvo aptariamas filmas, dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad visada verta prisiminti žuvusius Sibiro platybėse, kad filmas tarsi istorijos dokumentas, liudijantis apie prievartos ir neapykantos gniaužtuose atsidūrusius žmones. Man, kaip mokytojai, buvo be galo smagu girdėti, kad daug mano mokinių įžvelgė filme akcentus, kurie atskleidžia, kokia svarbi žmogui meilė ir ištikimybė bei kitos amžinosios vertybės.

Drįstu teigti, kad šiuolaikiniai aštuntokai pakankamai brandūs skaityti rimtus ir suaugusiesiems skirtus literatūros kūrinius, juos analizuoti ir interpretuoti, tik reikia nebijoti su jais kalbėtis. Reikia suteikti galimybę jaunam žmogui, paaugliui parodyti, jog ir jis pajėgus suprasti ir vertinti tragiškus mūsų tautos istorinus įvykius, subtilius žmogaus išgyvenimus kritinėse situacijose.Šią išvadą padariau remdamasi asmenine patirtimi, po filmo „Tarp pilkų debesų“ premjeros.

„Šaltinio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lina Tekorienė

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras