Literatūrologas Juozas Stonys: „Visuomeninius interesus formavo mokykla ir knygos“(0)

2018-10-25 06:18

A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, docentas Juozas Stonys skaito pranešimą „A.Vienuolio legendų poetika“ konferencijoje, skirtoje A.Vienuolio devyniasdešimtosioms gimimo metinėms, fotografas nežinomas, 1972 m. LIMIS archyvo nuotrauka

Dar vienas žymus kraštietis Juozas Stonys (1928–2014) rugsėjo 18-ąją būtų minėjęs savo devyniasdešimtmetį. Viešojoje erdvėje daug informacijos apie literatūros istoriką, literatūrologą, vertėją J.Stonį rasti nepavyksta. Ir nuotraukų mažai. Bet ieškant informacijos apie kraštietį į pagalbą skuba Tauragės viešosios Birutės Baltrušaitytės bibliotekos Informacijos skyriaus kraštotyros vyriausioji bibliografė Laima Pikčiūnienė.

Daugiau apie literatūrologą galima sužinoti iš Laimutės Tidikytės interviu, kuris spausdintas 2005-aisiais savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Verta priminti, kad 1946 m. liepos 21-ąją Vilniuje išėjo pirmasis savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris. Iki šiol liko nepakitęs logotipas, jo autorius – grafikas ir scenografas Telesforas Kulakauskas (1907–1977). 2016-aisiais  „Litmeniui“ (taip įprasta jį vadinti) sukako septyniasdešimt. Iki tada skaitytojus pasiekė 3578 savaitraščio numeriai. „Literatūra ir menas“ – ilgiausiai be pertraukos tuo pačiu pavadinimu Lietuvoje einantis leidinys, 2012 m. tapęs žurnalu. Laikraštį įsteigė Rašytojų sąjunga ir Meno reikalų valdyba, nuo 2005 m. jį leidžia viešoji įstaiga, kurios steigėjas – Lietuvos rašytojų sąjunga.

Juozas Stonys

Juozas Stonys gimė 1928 m. rugsėjo 18 d. Tauragės rajono Mansčių kaime, buvusiuose apie tris kilometrus į vakarus nuo Tauragės. 1948 m. J.Stonys baigė Tauragės gimnaziją. Minėtame interviu, paklaustas, kokią prisimena pokario Tauragę, kraštietis dalijosi prisiminimais.

Kaip tada teigė J.Stonys, jam teko mokytis tame pasatų komplekse, kuris kartais žmonių vadinamas Tauragės pilimi, nors tai XIX a. caro valdžios statytas pasienio muitinės pseudorenesansinio stiliaus pastatas.

„Lietuvos spaudos istorijai Tauragės pilis įdomi tuo, jog susijusi su lietuvių spaudos draudimu – į ją patekdavo pasienio sargybinių sučiupta iš Mažosios Lietuvos gabenama draudžiama lietuviška spauda. Ano meto knygnešių mano gimtojo kaimo apylinkėse dar tebebuvo gyvų iki Antrojo pasaulinio karo, kartais jie net vadindavo viens kitą ar buvo vadinami kitų tais slapyvardžiais, kuriais dangstėsi spaudos draudimo laikais, – interviu teigė J.Stonys. – Tarpukariu minėta muitinė buvo paversta gimnazija. Kai pirmą kartą atėjo bolševikai, ją užėmė – ten buvo įsikūrusi KGB įgula. Kai prasidėjo karas ir bolševikai išbėgo, apžiūrėjome tą pastatą. Ten apačioje, rūsiuose, buvo kalėjimas, kameros, turbūt mirtininkų, ant sienų ko tik neprirašyta!.. „Rytoj mane sušaudys, sukalbėkit „Sveika Marija“... Baisių dalykų atsispindėjo sienose įrėžtuose įrašuose, paskui juos turbūt uždažė. Pokario metų šiurpi atmosfera buvo visur jaučiama. Prisimenu vežimus Tauragėje 1947-aisias... Nemaža buvusių mokinių išėjo į mišką...“

Lituanistikos pasirinkimo nelėmė J.Stonio šeimos tradicijos, nes tėvai buvo ūkininkai. Kaip teigė J.Stonys, jo visuomeninius interesus formavo mokykla, knygos, nors ir tėvai turėjo didelę įtaką.

Tuo metu gimnazijoje dirbo mokytojas Jonas Navasaitis, anot J.Stonio, gerai savo dėstomus dalykus išmanęs ir reiklus pedagogas.

„Jis ne tik išmokydavo rašybos taisyklių, bet ir rašinius rašyti, literatūros kūrinius bandyti aptarti. Buvo gerai susipažinęs su rusų literatūra. Mūsų klasė sumanė vaidinti vieną Nikolajaus Gogolio dramos kūrinėlį. Sužinojęs tai, J.Navasaitis sukvietė mus, „artistus“, ir paaiškino Gogolio komizmo ypatybes. Iškilus tai buvo pedagogas“, – teigė J.Stonys.

Literatūrą gimnazijoje J.Stoniui dėstė rašytojas Kazys Plačenis, pirmojo lietuvių biografinio romano apie A.Strazdą „Pulkim ant kelių“ 1936 m. autorius. Paminėjo J.Stonys ir įdomų paskutinių klasių auklėtoją Domą Lukšį, kurį vadino mokytoju eruditu, dėsčiusiu psichologiją, logiką, Lietuvos istoriją.

„Dėstė nukrypdamas nuo vadovėlių, papildydamas jų duomenis, siedamas jų medžiagą su Lietuva, kasdieniu gyvenimu. Todėl darė jis mums didelį įspūdį išsilavinimu, apsiskaitymu ir kuklumu. Skaitydavom, ką nugriebdavom. Atsimenu, 1946 m. brolis nupirko Vilniuje dvi knygas, ir tai buvo didelis džiaugsmas“, – teigė J.Stonys.

Lituanistiką Vilniaus universitete kraštietis pradėjo studijuoti 1948 m. Lietuvių kalbos studijas baigė 1953 m., vėliau – ir anglų filologiją (1968 m).

Prisimindamas studijų metus, literatūrologas J.Stonys minėjo, kad kurse buvo 25 studentai. Nuo pirmųjų studijų metų iki ketvirtojo kurso J.Stonys gyveno su būsimu kritiku, mokslininku Jonu Lankučiu Pilies gatvėje, prie pat universiteto, išsinuomotame kambarėlyje su nuostabiu vaizdu į Gedimino kalno viršūnę. Vilnius anuo metu buvo smarkiai karo apgriautas, ypač senamiestis, todėl būtina kiekvieno studento prievolė anuo metu – atidirbti maždaug po 40 val. per semestrą prie griuvėsių valymo. J.Stonio lankyto fakulteto studentai daugiausiai tvarkė griuvėsius priešais Filharmoniją.

Lituanistams puikiai pažįstami Juozo Stonio leidiniai. Raimondos Alysienės nuotrauka

Baigęs universitetą J.Stonys studijavo aspirantūroje. Po trejų metų pradėjo dėstytojauti Vilniaus universitete. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Mažosios lietuviškosios enciklopedijos redakcijoje. Nuo 1964 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete, dėstė anglų, lietuvių kalbas, o 1997–2001 m. vadovavo Lietuvių kalbos katedrai.

Parašė apybraižą „Antanas Vienuolis“ (1957) , studiją „A.Vienuolio realizmo problemos (1917–1940)“ (1966), veikalą „Psichologizmas ir lietuvių proza (iki 1917 m.)“ (1979), sudarė A.Vienuolio raštus (6 t. 1985–88). Nagrinėjo Žemaitės, J.Biliūno, I.Šeiniaus, V.Krėvės, A.Baranausko ir kitų rašytojų kūrybą, parašė straipsnių, parengė jų rinkinių. Sudarė anglų–lietuvių kalbų statybos, techninių terminų žodynėlių. Iš anglų kalbos išvertė Dž.Londono romaną „Smokas Belju“, knygų švietimo, ekonomikos temomis.

Parengė Raimonda Alysienė

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras