Atminties vaivorykštės spalvos(0)
Ką tik minėjome Lietuvos Nepriklausomybės 90-ąsias metines, rudenį sukaks 20 metų, kai 1988 m. spalio 22-23 d. įvyko Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas, atvedęs mus prie Kovo 11-osios laisvės šaltinio, tik keli šimtai kalendoriaus lapelių mus skiria iki Lietuvos 1000-mečio, suteikiančio pagristą teisę didžiuotis Lietuvos Valstybės praeitimi.
Po datų skaičiais, jubiliejinėmis kalbomis paslėptas paprasto žmogaus gyvenimas, padėjęs pamatus šiems įvykiams. Ant praėjusių kartų būties pamato stovi dabartiniai mūsų dvasinio ir moralinio susitelkimo namai, tautos indentiteto pagrindas, pagristas kalbos, tradicijų, papročių ir istorinės atminties išsaugojimu.
Mūsų įsitikinimu, esame šie tiek primiršę savo savastį. Ne į kiekvieno rankas yra pakliuvusios knygos, atskleidžiančios prasmingą krašto praeitį. Ir ne nuostabu, kad vaikštinėdamas ant naujomis spalvomis nušvitusio Medvėgalio, stovėdamas prie savo suklestėjimo valandos laukiančio Panemunės (Vytėnų, Gelgaudų) pilies komplekso ar nuo Rambyno kalno žvelgdamas į buvusią Mažosios Lietuvos kultūrinę sostinę Tilžę išgirsti su nuostaba tariamus žodžius, jog Lietuva - už širdies griebiantis kraštas. Viliamės, kad mūsų pradėtas darbas paskatins pažintinį savaitgalių turizmą, kai radę laisvą minutę su vaikais ir šeimomis lėksime ne į Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus „Akropolius“, o į Varnius, Smalininkus ar potvynio vandenų užlietą Nemuno žemupį, kad gamtos prieglobstyje pasidžiaugtume dvasios atradimais.
Apsidairę pamatysime, kad krašto muziejuose, bažnyčiose, dvaruose, parkuose apstu paminklosaugos problemų, kurių be visuomenės paramos beveik neįmanoma išspręsti. Ne paslaptis, kad daug krašto istoriją iliustruojančių fotografijų, dokumentų dar guli palėpėse, sandėliukuose ar lagaminuose. Gal „Tauragės kurjerio“ priedas paskatins skaitytojus pasirausti asmeniniuose archyvuose ir ten aptiktais atradimais turėsime galimybę pasidžiaugti visi. Šiuolaikinės technologijos priemonės naujam gyvenimui leidžia prikelti išblukusias fotografijas, specialistų patirtis moka perskaityti archajiškiausia rašysena parašytus rankraščius, o dar gyvi senų įvykių liudytojai gali pasidalyti tragiškais ar maloniais prisiminimais. Močiučių podėliuose - ne tik audimų raštai, bet ir kulinarinio paveldo receptai, stebinantys išmone, skalsumu ir puikiai subalansuoto skonio subtilybėmis. Jaunoms šeimininkėms, jau nebeapsieinančioms be „Maximos“, „Rimi“ ar „Norfos“ pusfabrikačių, tikėkimės, bus įdomu išmokti virti pusmarškonę košę, šiupinį, gaminti cibulynę, ant šventinio stalo patiekti gvazdikėliais kvepiantį pyragą.
Šiandien Jūsų rankose - naujas „Tauragės kurjerio“ priedas „Praeities vaivorykštė“, skirtas Tauragės apskrities gamtos ir kultūros paveldo istorijai, etnokultūrai. Redakcijos kolektyvas seniai turėjo mintį sutelkti skaitytojų dėmesį į prasmingą krašto praeitį, jaunajai kartai parodyti tos praeities kainą, jos išliekamąją vertę šiuolaikinio gyvenimo kontekste. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateikę paraišką ir laimėję projekto finansavimą tikimės sulaukti kraštą tyrinėjančių istorikų, kraštotyrininkų, muziejininkų, etnokultūros baruose ir regioniniuose parkuose dirbančių specialistų bei skaitytojų paramos. Lauksime Jūsų laiškų, atsiminimų, siūlymų, temų straipsniams. Nebijokite į rankas paimti plunksnakotį (jau nykstantis pavadinimas), sėsti prie kompiuterio ar tiesiog paskambinti. Kiekviena Jūsų mintis, pastebėjimas, keli žodžiai apie kuklų, bet istorijai, kultūros paveldui ar etnografijai prasmingą kaimyno gyvenimą praturtins ne tik mūsų, bet ir Jūsų dvasinio regėjimo lauką, virš kurio sužėrės praeitimi paženklintos atminties vaivorykštės spalvos.
