Lomių kraštas nuo seno garsėja liaudies muzikantais (4)

2019-04-27 10:28

Lomių bandonininkai Ona Jakienė ir Algimantas Ramanauskas, šalia gitara pritaria Juozas Jakas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tauragės krašto muzikavimo bandonija įtraukimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paakino giliau pažvelgti į savojo krašto liaudiškojo muzikavimo tradiciją. Liaudiškasis muzikavimas gyvas Lomiuose! Čia gyvena bandonijos virtuozė Onutė Jakienė (gim. 1938), muzikavimo tradiciją perėmusi iš tėvo Juozo Kuizino (1903–1978). Tradicija tęsiama – bandonininkė grojimo bandonija tradiciją perteikė savo sūnums. Seniūnaitis Algimantas Ramanauskas šią tradiciją perėmė iš savo giminės muzikantų, tėvo Petro Ramanausko (1927–1996). Onutė Jakienė, Algimantas, jo pusbrolis Raimondas Ramanauskas griežia Tauragės kultūros centro bandonininkų kapeloje.

Karo ir pokario metais bandonijos instrumentas buvo ypač populiarus Lomių krašto kaimuose. Kaimo vakaruškose, gegužinėse, patalkiuose skambėjo sodriosios bandonijos melodijos. Paminėtini bandonijos virtuozai Edvardas Borchertas (1914–1979), Pranciškus Ramanauskas (1892–1970), Juozas Kuizinas (1903–1978), Petras Ramanauskas (1927–1996), Jurgis Kaminskas ir kiti. Iš senųjų  muzikantų mokėsi jaunesniosios kartos griežikai.

Pasak Algimanto Ramanausko, ūkininkų šeimose buvo laikoma garbe bent vieną vaiką išmokyti groti, nes muzikantas kaime buvo gerbiamas ir svarbus asmuo, apie jį sukosi kultūrinis gyvenimas. Pagirupio kaime gyvenusių Pranciškaus ir Julijonos Ramanauskų šeimoje augo keturi broliai – Stasys, Petras, Mečislovas, Vladas ir dukra Zofija, turėjusi gražų balsą. Senelis Pranciškus iš Vokietijos turgaus parvežė naudotą bandoniją. Vaikams tai buvo didelis džiaugsmas! Sūnūs buvo linkę prie muzikos ir parvežtasis instrumentas jiems buvęs muzikos pradžiamokslis. Vaikai greitai perprato bandonijos subtilybes. Sūnus Petras buvęs ypač imlus muzikai, todėl tėvo nupirktoji  bandonija vėliau ir atitekusi jam. Šiuo instrumentu sūnus Algimantas pradėjęs pažintį su liaudiška muzika.

Žinovai teigia, kad muzikuoti bandonija nelengva, tai ypatingas instrumentas, juo groti gali ne visi, tik turintys puikią muzikinę klausą ir pasižymintys atidumu. Tempiant ir glaudžiant instrumento dumples, tuo pačiu mygtuku išgaunami skirtingi sodrūs instrumento garsai. Pasak Algimanto, muzikuoti galima įvairiomis tonacijomis.

Karo ir pokario metais Žemaitijos kaimuose buvo daug muzikalaus jaunimo, neturėjusio galimybių  mokytis miestų mokyklose, bet siekusio groti išmokti iš klausos girdint ir stebint vyresniuosius kaimo muzikantus. Vyresnieji muzikantai turėjo sukaupę daugiau instrumentų, reikalingų kapelai. Akordeonas kapeloje dažnai „pavaduodavo“ bandoniją. Gitara, smuikas, net balalaika, kontrabosas, klarnetas – tokiais instrumentais kaimo muzikantai linksmino kaimo žmones, nuskaidrindavo jų kasdienybę.

Šiandien sunku patikėti, kad tarpukario metais Šakviečio ir Vaitimėnų kaimuose veikusios gausios šaulių kuopos turėjo net dūdų orkestrus! Lomių kaimo šauliai buvo subūrę styginių instrumentų ansamblį, kuriame, kaip prisimena senieji lomiškiai, vadas Jonas Kūras ir Bronius Pūkys griežė smuikais, bandonija grojo Edvardas Borchertas, kontrabosu skambino Adolfas Popendikis.

Pokario metais Ringalių kaimas turėjo savo kapelą, kurioje akordeoną virkdė Aleksas Laugalys, gitara skambino Adolfas Macijauskas, klarnetą pūtė Kazimieras Laugalys, smuiku griežė Antanas Stružeckas, kontrabosu pritarė Jonas Zobiela.

Lomių kaimo muzikantas E.Borchertas buvo gana garsus muzikantas, turėjęs visus kaimo kapelai reikalingus instrumentus. Šį muzikantą  pagarbiai prisimena kraštietis Albinas Batavičius ir pasakoja, kad ankstyvoje vaikystėje vakaruškose iš tolo stebėjęs šio ir kitų muzikantų grojimą ir  mokęsis iš jų.

Kaimo muzikantai – ypatingi žmonės, juos žmonės ilgai prisimena. Senieji muzikantai kūrė ir savo melodijas. Tai pasakytina apie Pagirupio kaimo muzikantą Petrą Ramanauską (1927–1996). Muzikanto galvoje gimė ir sukosi valsų ir fokstrotų melodijos. Deja, muzikantas, kaip ir kiti to meto griežikai, nepažino muzikinio rašto ir jo sukurtų melodijų beveik neišliko. P.Ramanausko sukurtą kūrinį bandonijai „Ramanausko valsas“ griežia Tauragės kultūros centro bandonininkų kapela.

Onutė Jakienė, gimusi ir augusi miškingame Graužų kaime, prisimena, kad jos tėvas Juozas Kuizinas (1903–1978) senatvėje buvo užrašęs arti šimto muzikanto grotų ir sukurtų muzikinių kūrinių pavadinimų. Tačiau ne visi jie išliko – kai kurie liko dukters Onutės atmintyje. O.Jakienė, einanti savo tėvo pėdomis, asmeniniame repertuare turi ne vieną savo sukurtą kūrinį bandonijai. Tai „Onutės polka“, „Onutės valsas“, „Onutės fokstrotas“, „Onutės maršas“ ir kt. Lomių kultūros namuose ne vieną dešimtmetį griežė kaimo kapela, kurios siela – O.Jakienė. Šalia mamos kita bandonija grojo sūnus Juozukas, vyras Juozas pritarė gitara arba kontrabosu, meno vadovas Jonas Kuica (1948–1995), kartu ir kapelos vadovas, grojo akordeonu, Stasys Balseris (1907–1989), Bronius Pūkys (1908–2000), Vitoldas Jonča (1925–1990) griežė smuikais. Gitara skambino Antanas Bertulis (1931–1996).

Kaimo muzikantai buvo linksmi žmonės, šmaikštuoliai, geidžiami vestuvėse ir krikštynose, patalkiuose, gegužinėse bei patriotinėse kaimo šventėse.

Pokario metais Lomiuose veikė gausus choras, kuriam vadovavo Lionginas Jautakis. 1957 metais Lomiuose buvo suburtas etnografinis ansamblis. Tai atskiros temos.

Šiandien kaimas kitoks. Senieji muzikantai ir jų suburtos kapelos, orkestrai likę tik nuotraukose ir  senolių prisiminimuose. Jų muzikavimas – šviesi Lomių krašto kultūros istorijos dalis.

Parengė Elena Bazinienė

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras