Kai žinai kur eini – ten ir papuoli(1)

Kelias buvo ilgas

Mergina nuo mažens svajojo apie renginių organizatorės specialybę. Tačiau nuo studijų Lietuvoje ją atkratė stojant būtinas valstybinis matematikos egzaminas.

– Tuo pat metu draugė domėjosi studijomis užsienyje. Pasekusi draugės pavyzdžiu pastebėjau, jog tokia pat specialybę siūlo studijuoti Londono Metropolitano Universitete, – pasakojo Agnė.

Apsisprendimas buvo tik pirmasis žingsnelis ilgo kelio studijų Londone link.

Sąlygos stoti į norimą specialybę: būtina laikyti tris valstybinius egzaminus, o surinkti balai turi sudaryti ne mažiau 50 proc. Mokykliniai pažymiai negali būti žemesni septyneto. Apsispręsti teko greit, nes dokumentus ir paraišką studijoms reikėjo išsiųsti dar vasario mėnesį.

– Dokumentų ruošimą patikėjau agentūrai: jie užsiėmė mokyklinių pasiekimų vertimu, paraiškos pildymu, – pasakojo Agnė.

Kovą Agnę pasiekė atsakymas iš universiteto, jog įvertinus vienuoliktos ir dvyliktos klasės pirmojo  pusmečio pažymius ji atitinka reikalavimus, belieka tik gerai išlaikyti egzaminus ir Tarptautinį anglų kalbos egzaminą IELTS (International English Language Testing System). Iki balandžio mėnesio Agnei teko lankyti anglų kalbos kursus mokantis akademinės anglų kalbos, Vilniuje išlaikiusi IELTS egzaminą iš galimų 9 surenka 6. Paskutinis žingsnis – sėkmingai Agnės išlaikyti baigiamieji egzaminai ir mergina jau kraunasi lagaminus skrydžiui į Londoną.

Apsiprato greit

Rugpjūtį mergina žengia žingsnį Londono gatvėmis ausimis gaudydama britiško akcento subtilybes ir mėgindama atrasti naująją save viename seniausiųjų miestų Europoje.

– Maniau, kad pradžia bus sunkesnė. Prie kalbos, akcento bei naujų gyvenimo sąlygų apsipratau per tris savaites. Tiesa, man daug padėjo mano giminaičių, pas kuriuos apsigyvenau, duktė – ji aprodė miestą, supažindino su metro, iki fakulteto kursuojančiais autobusais.

Laimei, būstas, kuriame Agnė gyveno – netoli nuo jos universiteto padalinio – tik pusvalandis kelio autobusu. Anot Agnės, kai kuriems jos draugams tenka važiuoti persėdant traukiniu, metro ir dar autobusu, kol pasiekia universitetą.

– Jiems tokia kelionė mėnesiui kainuoja 130 svarų, kai tuo tarpu man 45, – pasakojo Agnė.

Atidžiai stebi lankomumą

Merginos pasakojimu, įprastas reiškinys – metro darbuotojų streikai, tada kelionė į paskaitas užsitęsia dar keliomis valandomis. O lankomumas universitete itin svarbus. Universitetą juosia tvora ir elektroniniai vartai, pro kuriuos į pastatą patenkama tik su specialia asmens tapatybės kortele ID, kurią autorizavus, universiteto administracijai pranešama, jog studentas atvyko. Kortelę pamiršęs leidimą patekti į universitetą gali gauti tik iš budinčių apsaugos darbuotojų.

Lankomumą taip pat stebi paskolą mokslams suteikiantys bankai, pagal tai vertinantys, ar studentas rimtai žiūri į mokslus.

– Kai kurie bankai suteikia galimybę paskola apmokėdami visą studijų kainą. Paskolą pradedi atidavinėti, kai imi uždirbti daugiau nei minimumą. Terminas – dvidešimt metų, tačiau jei per tuos metus pajamos taip ir neviršija minimumo – skola anuliuojama. Trūkumas tas, kad kiekvienais metais paskolą suteikiančiai kompanijai turi vis iš naujo rašyti prašymą, pildyti formas ir tėvų pajamas nurodančius dokumentus, kad paskola būtų pratęsiama. Retai kuriam nesuteikiama galimybė tęsti paskolą. Be to, mūsų, lietuvių, uždirbamos pajamos jiems atrodo juokingai mažos, – pasakojo Agnė.

Rūpinasi įdarbinimu

Būtent dėl tos priežasties lietuvių studentams lengviau gauti ir stipendiją, be to, yra suteikiamos sąlygos dirbti ne daugiau 20 valandų per savaitę.

– Pakanka tiesiog paprašyti ir universitetas padeda susirasti darbą: kavinėje, greito maisto restorane ar pačiam universitete. Tik reikia nebijoti klausti, prašyti, – kalbėjo Agnė. – Be to, studentai yra raginami dalyvauti savanoriškoje veikloje, tapti įvairių organizacijų nariais. Per savaitę gaunu po du pasiūlymus dalyvauti įvairiuose renginiuose. Universitete vyrauja nuostata, jog svarbus ne tik studento išsimokslinimas, bet ir praktiniai įgūdžiai, į kuriuos rinkdamiesi darbuotoją atsižvelgia darbdaviai.

Norintiems ne tik įgyti darbo patirties, bet ir užsidirbti – vietoj trečio kurso pasiūloma įsidarbinti bei surandamas darbas pagal specialybę su sąlyga, kad studentas po metų grįš ir užbaigs paskutiniojo, trečiojo, kurso studijas.

Pramogos ir voverės

Agnė džiaugiasi itin patogiu paskaitų tvarkaraščiu, mat paskaitos studentams sudėliojamos į tris savaitės dienas. Pirmadienį prasidėjusios Agnės paskaitos baigiasi trečiadienį.

– Likęs laikas skirtas studentų savarankiškam studijavimui. Žinoma, atrandam laiko ir pastudentauti, – šypsosi Agnė.

Kitapus jos universiteto padalinio yra studentiškas klubas „The Rocket“, į kurį įleidžiami studentai tik su ta pačia ID kortele. Anot Agnės, renginiai vyksta kiekvieną savaitės dieną.

Merginai teko atrasti ir garsiuosius Londono miuziklus: The Queen's muzikiniame teatre ji stebėjo miuziklą „Vargdieniai“ („Les Miserables“). Aplankyti jau ir Bekingemo rūmai (Buckingham palace), Big Benas (Big Ben), Tauerio tiltas (Tower bridge), pasivaikščiojimai senamiestyje su draugais Agnei nepabosta niekad.

– Nesu gyvenime mačiusi tokios žalios žolės, – žavėjosi Londono parkais Agnė. – Parkuose gyvena voverės. Tik pradedi valgyti, žiūrėk, aplink tave jau susirinko pulkelis. Nuveji, o šios patyko ir vėl grįžta.

Ne vien voverės mėgsta Londoną, gatvėje gyvenamajame rajone Agnei teko sutikti ir britišką lapę.

– Naktimis jos naršo šiukšlines. Žiūriu – stovi kitapus gatvės prie automobilio. Stabtelėjau, žiūrim viena į kitą. Akimirkai pamaniau, kad neskiriu šuns nuo lapės, tačiau dėl viso pikto atsargiai perėjau į kitą gatvės pusę. Nors nuo pasakų lapės skyrėsi, tačiau atrodė visai nieko laputaitė, – juokėsi Agnė.