Jaunąją kartą ugdo informacinės technologijos(1)
Klasėje devintokų paklausus, kas per dieną praleidžia mažiau nei pusvalandį prie kompiuterio, nuaidi garsus juokas. Kompiuteris vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų namuose tarsi šaldytuvas, visuomet įjungtas budėjimo rėžimu, tam, kad prisijungę draugai bet kada galėtų susisiekti „skaipu“ (Skype) ar „feisbuku“ (Facebook). Į mokyklą taip pat gi išdidžiai šį dešimtmetį koją kelia ir kompiuterizuotas, informacinių technologijų naudojimusi pamokoje paremtas mokymas. Kompiuteris tiek namuose, tiek mokykloje tampa kas dienos būtinybe.
|
| |
|
|
Visi draugai – kompiuteryje
– Namie kompiuterius turi, galima sakyti, visi gimnazistai. Jau net nekyla toks klausimas „ar tu turi kompiuterį“; didžiausia tragedija, jei tas kompiuteris sugenda, – kalbėjo informacinių technologijų mokytoja Aušra Žylienė.
Mokyklose, dažniausiai informacinių technologijų kabinetuose ar bibliotekose, būna sudarytos sąlygos naudotis kompiuteriu bei internetu. Kiek ne kasdieniška „Versmės“ gimnazijoje atsiradusi naujovė – pirmo aukšto koridoriuje atsidarę keturi kompiuteriai su interneto prieiga.
– Kompiuteriai tam, kad laisvų pamokų metu mokiniai galėtų ruošti jiems užduotus darbus ar tiesiog praleistų laiką savo malonumui, pavyzdžiui, pasitikrintų savo taip pamėgtą „feisbuką“, – kalbėjo gimnazijos pavaduotoja ugdymui Dalia Pukelienė.
Savo profilius 1a gimnazinės klasės mokiniai šiame socialiniame tinkle turi susikūrę visi.
– Facebook' ą pasitikrinu kasdien: aplankau draugų profilius, čia randu visus savo ir klasės draugus, pasidomiu, kas naujo įvyko, komentuoju nuotraukas, anksčiau žaisdavau žaidimus, – pasakojo devintokė Giedrė, pernai prisiregistravusi šiame portale, o jau turinti 200 draugų.
Vienas šio socialinio tinklo narių mėgstamiausių žaidimų – populiarioji Ferma (FarmVille). Tai žaidimas apie ūkio kūrimą: daržų sodinimą, galvijų auginimą, derliaus nuėmimą siekiant kuo didesnės gerovės ir uždirbio. Žaidėjai tarpusavy bendrauja, dalijasi ūkiškais patarimais, keičiasi sodo gėrybėmis, lentomis arba parduoda jas turguje, kad uždirbtų pinigų ir galėtų plėsti ūkį.
– Tai yra linksma, atsiranda žaidėjų, norinčių tapti tavo ūkio kaimynais, kalbiesi apie avilius ir bites – taip, kaip tikram gyvenime, – juokiasi Dovilė, šiuo metu Klaipėdos universitete studijuojanti psichologiją. – Kaskart trumpam prisijungusi prie šio žaidimo atsipalaiduoju ir trumpam pamirštu šios dienos rūpesčius.
Ugdo kūrybiškumą
Pakalbinta „Versmės“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilma Sidaraitė teigia, jog kompiuteris pamokose talkina mokytojams. Visose gimnazijos klasėse tam pritaikytos sąlygos: yra po kompiuterį ir projektorių.
– Dažniausiai pateiktys naudojamos dėstytos medžiagos kartojimui ar apibendrinimui. Taip pat rengiam projektus, – mokiniai turi tam tikra tema parengti ir glaustai išdėstyti informaciją pateiktyse, kurias pamokoje turi ir pristatyti, – pasakojo V.Sidaraitė.
Neseniai mokytoja organizavo projektą „Matematinis filmukas“, gimnazistai gavo užduotį šia tema parengti trumpametražius filmukus. Rezultatas stebino išradingumu ir humoru: vieni inscenizavo matematikos pamoką, kiti parodijavo „Valandą su Čekuoliu“, dar kiti – sukūrė šokių klipą pagal dainą apie matematiką, kiti – parodijavo laidą „Klausimėlis“.
– Filmukų kūrimas, maketavimas ir įgarsinimas – mėgstamiausia devintokų informacinių technologijų dalyko tema, o dešimtokai šiuo metu vykdo projektą, – kuria žiniatinklius pasirinkto dėstomo dalyko tema, – apie mokinių pamėgtas kūrybiškumo reikalaujančias užduotis pasakojo informacinių technologijų mokytoja A.Žylienė.
Į pagalbą – kompiuterinės programos
Vaizdžiai pateikti mokomąją medžiagą – vienas didžiausių privalumų pamokoje, ko ir siekia mokytoja V. Sidaraitė. Naudingos vaizdinės medžiagos ji randa apsilankiusi internetiniame puslapyje „Mokymosi objektai gimnazijoms“ (http://mkp.emokykla.lt/imo/). Ten pateiktas įvairių dalykų interaktyvių mokymo modulių kursas I–IV klasėms. Belieka pasirinkti pamokos einamą temą, pavyzdžiui, III gimnazijos klasėje „Funkcijos savybės“, užrašius pageidaujamą funkcijos lygtį tam skirtame laukelyje programa pati nubraižo funkcijos grafiką. Šios programos pagalba projektoriumi ant lentos (balto plakato) mokytoja iliustruoja dėstomą medžiagą, čia pateikiami apibrėžimai, matematinės taisyklės.
– Neapsiriboju vien šių mokymo modulių ruošiniais, – trigonometrijai naudoju nemokamą programą Winplot, o sprendžiant lygtis grafiškai, tyrinėjant funkcijų savybes arba mokiniams dirbant projektinį darbą patariu naudotis nemokama programėle Grafiniu kalkuliatoriumi (GraphCalk), – pasakojo matematikos mokytoja.
Jos teigimu, internete yra gan nemažai mokytojams į pagalbą siūlomų įvairių dalykų mokamų programų, tačiau ne ką prastesnės yra ir nemokamos.
Lenta, kuriai kreidos nereikia
Informacinių technologijų pagalba pamokoje džiaugiasi ir fizikos mokytoja Nijolė Burbienė, – ji savo pamokose naudoja projekto „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ dėka mokyklos gautą interaktyvią lentą – tarsi didelis prisilietimui jautrus kompiuterio ekranas, ant kurio galima rašyti specialiu elektroniniu pieštuku arba tiesiog pirštu, valdyti kompiuterinę programą prisilietimu. Fizikos pamokoje mokytoja lentą naudoja grafikų braižymu, rašymui, pamokos temos iliustravimui naudoja jau paruoštus objektus: brėžinius, paveikslėlius, schemas, nuotraukas.
– Kai kurios iliustracijos yra su garsu, pagal programos paruoštus šablonus galima sudaryti testus, lentoje užrašytą tekstą gali pabraukti, paryškinti ir papildyti savo užrašais. Tai, ką nubraižei ar užrašei lentoje gali tuoj pat atspausdinti prie kompiuterio prijungtu spausdintuvu ir padalinti mokiniams, – apie lentos galimybes su užsidegimu pasakojo mokytoja, pirštu braižydama elektros grandinę. – Negana to, pirštai niekada neišsitepa kreida.


