Apie narkotikų žalą iš pirmųjų lūpų(6)

Pagalba reabilitacijos centre

Netoli Juknaičių (Šilutės r.) esančiame Vyžių kaime prieš kelis metus tauragiškio evangelikų liuteronų kunigo Mindaugo Kairio iniciatyva buvo įkurtas reabilitacijos ir resocializacijos centras „Gabrielius“. Čia gyvena vyrai, nusprendę pamiršti savo juodą praeitį ir bebandą į gyvenimą kabintis iš naujo. Niekas čia nelaikomas per prievartą. Bet kada užsimanęs asmuo gali palikti centrą. Darbo dienomis su centro gyventojais dirba socialinė darbuotoja, kartais lankosi psichologas. Centro veiklą prižiūri direktorius Valdas Miliauskas. Pasak jo, didžiausia motyvacija tvarkyti savo gyvenimus vyrus apima žiemą, kai už lango šalta. Daug sunkiau atsilaikyti vasarą. Tačiau dabar centre tvarkosi ir ūkį prižiūri devyni gyventojai. Kasdien jie rūpinasi buities darbais: ruošia sau maistą, prižiūri sodą, rūpinasi pačių auginamais gyvuliais.

Prisipažinsiu, tik atvykusi į centrą, jaučiausi nejaukiai. Kilo daug klausimų: kaip pakalbinti ir prakalbinti su liga kovojančius vyrus, kaip neįžeisti jų netaktišku klausimu... Pirmieji mano sutikti vyriškiai centre gyvena bandydami atsispirti alkoholiui. Beje, netikėta, tačiau abu tauragiškiai. Trumpai susipažįstame ir vyrai išeina vakarieniauti.

„Esu alkoholikas ir narkomanas“

Po vakarienės susitinku su trisdešimt vienerių Rimu (vardas pakeistas). Tik sulaukęs pilnametystės Rimas pradėjo vartoti narkotikus ir taip jau daugiau nei dešimtmetį... Tik pradėjus kalbėtis visos iki tol kilusios baimės išgaruoja, o jauno vyro atvirumas ir paprastumas tiesiog pribloškia.

– Tai kaip viskas prasidėjo?

– Visi pradeda nekaltai. Taip pat ir aš. Niekas nepasakys, kad norėjo tapti „degradu“. Mokiausi, atlikau praktiką, atsirado pinigų. Pradėjau „eiti į jūrą“, pinigų dar padaugėjo. Pirmiausia pabandžiau vedamas smalsumo, paskui koją pakišo pinigai. Jų buvo per daug.

– Nuo ko pradėjai?

– Heroino. Tiesa, keturiolikos dar buvau bandęs žolės.

– Ar tėvai netruko pastebėti, kad esi priklausomas nuo narkotikų?

– Kai sužinojo tėvai, jaučiausi neturintis problemos. Pradžioje visi galvoja, kad nėra problemos. Dabar suprantu, kad esu narkomanas ir alkoholikas.

– Kaip pasikeitė santykiai su šeima?

– Bendraujam. Santykiai su tėvais pagedę, su broliu ir sese geriau. Žinai kaip, mama visada atleis vaikui.

– Savo šeimos nesukūrei?

– Buvau vedęs, išsiskyriau. Būsimai žmonai buvau pasakęs, kad turiu problemą, tačiau išsiskyrėme ne dėl to.

– Ką darydavai, kai pritrūkdavo pinigų?

– Buvau auklėtas neimti svetimo. Nemokėjau vogti. Galiausiai išmoksti. Prasidėjo vagystės iš prekybos centrų – tai filmą ar butelį, kuriuos vėliau parduodi.

– Buvai sučiuptas?

– Baustas administracinėmis baudomis.

– Tai kiek kainuodavo patirti „tą malonumą“?

– Pradžioj užtekdavo 20 ar 30 litų, vėliau reikėdavo 200, bet jei norėdavai patirti „pilną laimę“, reikėdavo ir 400 litų.

– Bandei kada nors skaičiuoti, kiek esi išleidęs kvaišalams?

– Taip. Manau, būčiau turėjęs ir namą, ir automobilį.

– Kaip jausdavaisi pavartojęs?

– Kai viskas blogai, pavartojęs gauni trumpalaikį malonumą ir pagerėja. Narkotikų sukeltą kančią vėl malšini nauja doze. Pavartojęs mąstydavau blaiviai, tik jusdavau euforiją.

– Ką dabar pasakytum smalsiam jaunimui?

– Aš galėčiau kažką sakyti ar bandyti įspėti, tačiau žinau, kad neklausys. Baisiausia, kai užeinu į detoksikacijos centrą gimtajame mieste, ten nieko nebepažįstu. Vien jauni veidai. Tai daug ką pasako.

– Kaip jautiesi dabar?

– Dabar tikiu, kad išeis mesti.

Pokalbio su Rimu metu prie mūsų prisijungia centro direktorius Valdas. Jis taip pat vienareikšmiškai sutinka, kad jaunam žmogui narkotikų liūnas kelia didelį pavojų.

– Dauguma jaunuolių pradeda norėdami numalšinti smalsumą. Itin palankias sąlygas jiems sukuria jų pačių tėvai. Manau, tai emigracijos pasekmės. Tėvai, išvykdami uždarbiauti užsienin, vaikais bando rūpintis jiems į banko sąskaitą pervesdami uždirbtus pinigus. Tačiau pasitaiko atvejų, kad toks tėvų išsiskyrimas su vaikais tampa tarsi vaikams nupirktu bilietu į vieną labai aiškią pusę, – sako centro direktorius.

„Nenorėjau būti balta varna“

43 metų Vytautas (vardas pakeistas) narkotikus vartojo apie 20 metų, per tą laiką jis prarado ne tik sukurtą šeimą, bet narkotikai pasiglemžė ir jo brolį.

– Vytai, kaip narkotikai atsirado tavo gyvenime?

– Pradėjau vartoti dar 1987 m., kieme, kuriame augau. Narkomanų tuomet dar buvo vienetai, o tarp jaunimo tvyrojo nuomonė, kad vartojantys yra geresni už kitus. Tiesiog nenorėjau būti „balta varna“. Patiko nuo pirmo karto. Pradėjęs vartoti apie nevartojančiuosius ėmiau galvoti neigiamai. Sukosi mintys – „kokie jie vargšai“, kad nepatiria to, ką patiriu aš.

– Ką vartojai?

– Patys iš aguonų gaminomės opijaus ekstraktą. Tie, kurie gaminosi, pardavinėjo ir kitiems.

– Supratai, kad esi priklausomas?

– Vartoti pradėjau baiginėdamas mokslus. Po to dvejus metus praleidau armijoje. Kol buvau ten, nieko nevartojau, bet visą laiką pasąmonėje buvo likęs noras patirti euforiją. Grįžęs iš armijos vedžiau ir po kurio laiko vėl pradėjau vartoti.

– Žmona neprieštaravo?

– Pusę metų pavyko nuslėpti. Galiausiai sužinojo, liepė rinktis – ji arba narkotikai. Pasirinkau narkotikus.

– Kaip reagavo tėvai?

– Tėvams aš sūnus. Tuo pradėjau manipuliuoti.

– Su teisėsauga problemų nebuvo?

– Buvo. Penkerius metus sėdėjau už platinimą, kelis kartus už vagystes.

– Kas privertė mesti?

– Detoksikacijos centre gulėjau 17 kartų. Nė sykio negalvojau, kad mesiu. Bet taip atsitiko, kad pablogėjo sveikata, buvau susilaužęs koją, galiausiai nebebuvo venų, į kurias galėčiau leistis. Tuo pačiu metu nuo perdozavimo mirė brolis. Buvo sunku, negalėjau ištverti įtampos ir tėvų žvilgsnių. Supratau, kad turiu rinktis – arba „pas kurmių“, arba į blaivybę.

– Kiek laiko nevartoji?

– Treji metai su pratrūkimais.

– Kas sunkiausia norint pradėti blaivų gyvenimą?

– Trukdo puikybės našta, kurią sunku nusimesti.

Skaičiai gąsdina

Turbūt ne dažnas įsivaizduojame, kokia išties narkomanija grėsminga liga. Mokslininkai narkomaniją vadina lėtine, recidyvine psichikos liga. Turima duomenų, kad vienas pabandymas sukelia negrįžtamus smegenų veiklos pokyčius, o ligos gydymas gali tęstis visą likusį gyvenimą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informavo, kad labiausiai narkotikų vartojimas Lietuvoje yra paplitęs Panevėžio, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. 2008 m. atliktas žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimas parodė, kad Tauragės apskrityje nors kartą gyvenime narkotikų vartojo 14,5 proc. gyventojų. Iš jų 14 proc. nors kartą gyvenime vartojo kanapes. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2009 m. Tauragės apskrityje ligotumas narkomanija buvo gana aukštas: maždaug 50 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, t.y. apie 63 asmenis.

Liūdniausia, kad neatsispirdami narkotikų pinklėms, vedami jaunatviško smalsumo, į jas įkliūva nepilnamečiai. Vartodami narkotikus jaunuoliai ne tik kelia didelį pavojų sveikatai, bet ir rizikuoja savo laisve bei tėvų piniginėmis. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiais metais Tauragės rajone policija nustatė 5 atvejus, kai narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo vartojo nepilnamečiai. Taip pat buvo užregistruota 11 nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu ar be tikslo jas platinti. Didžiąją dalį šių nusikalstamų veikų sudaro neteisėtas disponavimas kanapėmis.