Turbūt į dramą eini?(4)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2012-03-30 12:08
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Miglei Šteimantaitei (kairėje) ir Laurai Kavaliauskaitei pozuojant jų veidais perbėgo visas emocijų spektras. Autorės nuotrauka

Šį klausimą sako dažnai išgirstančios Moksleivių kūrybos centro „Pilies teatro“ narės Miglė Šteimantaitė ir Laura Kavaliauskaitė. Artistiniai sugebėjimai, pasitikėjimas savimi ir laisvumas yra tarsi etiketė, išduodanti, jog žmogus save realizuoja teatre. „Teatras, dramos užsiėmimai padeda jaunam žmogui tapti atviru pasauliui“, – tvirtina Miglė ir Laura bei atvirai ir su humoru leidžiasi į kalbas apie meilę, įvaizdį ir „laižiaką“.

Paauglystės rūpesčiai

Deja, o gal ir laimei, „pilka pelyte“ tarp bendraamžių neteko pabuvoti nė vienai iš merginų. Jas visada supa draugai, savo iškalba, tvirta nuomone ir artistiškumu jos traukia aplinkinių dėmesį. Taigi palyginti, kaip drovios mergaitės ar drovaus jaunuolio elgesys keičiasi pradėjus lankyti dramos užsiėmimus, nepavyktų. Tačiau velniškai gera klausytis savo pasakojimus gestais ir mimikomis iliustruojančių Miglės su Laura ir bent trumpam žvilgtelti į pasaulį jų, paauglių, akimis.

Paprastai paauglystę lydi nepilnavertiškumo jausmas ir melancholiškos mintys, kai jaunas žmogus mėgina žengti į suaugusiųjų pasaulį. Laimei, „dramiokai“ – kitokie. Simboliška, tačiau vaidybos įgūdžius lavinančių užsiėmimų įvardijimas drama puikiai perteikia tai, ko pavyksta artistinių sugebėjimų turinčiam žmogui išvengti nulipus nuo scenos. Dramos! „Tekštelėję“ savęs viename vaidinime ir „gabalėlį“ kitame, nugalėję scenos baimę ir kaip reikiant išsikrovę, „dramiokai“ į gyvenimą išmoksta žvelgti su humoru. Panašia perspektyva žvelgdama šiais mokslo metais režisierė, „Pilies teatro“ vadovė Jolanta Kazlauskienė pastatė humoro kupiną vaidinimą „Meilė yra, tipo, žiauri“. Pagal Louise Rennison to paties pavadinimo romaną pastatytas spektaklis – tai istorija apie stipriausią paauglystės išgyvenimą – meilę ir didžiausią kiekvieno „mažojo suaugusiojo“ rūpestį – savo vertės atradimą.

Meilė yra tipo žiauri?

Spektaklyje su tokiu rūpesčiu susiduria pagrindinė herojė Milė, kurios vaidmenį atlieka Miglė. Siekdama tapti jai patinkančio vaikino mergina, Milė dramatizuoja kiekvieną savo tariamą nesėkmę (jis neskambina, sako, kad jam su ja gera būti tik kaip su drauge, ir panašiai). Ji lygina save su mokyklos gražuole Amanda ir jaučia, jog pastaroji gali ją nukonkuruoti. O viena Milės draugių Ūla (vaidmenį atlieka Laura) yra tarsi Milės priešingybė. Ji savimi pasitiki, paprasta ir dėl „bachūrų“ pernelyg galvos nesuka. Spektaklio metu pastaroji „protina“ Milę, kad vaikinų pažadai ir elgesys ne visada atitinka merginų lūkesčius. Abi herojės – mokyklos vidutinybės.

Teiraujuosi aktorių, kokia turi būti mergina, kad ne ji siektų vaikinų prielankumo, o jie nertųsi iš kailio, norėdami pelnyti jos dėmesį? Panašaus į savo heroję Ūlą charakterio Laura tokią merginą nusako vienu jaunimo žargono žodžiu – „diva“ (deivė – aut.past).

– Graži, „pasikėlusi“, kontroliuojanti situaciją. Kažkas panašaus: „Aš žinau, kad esu graži ir jūs tai turite žinoti. Jei esi kitos nuomonės – gali eiti iš kambario“, – paaiškina Laura žaismingai atmesdama plaukų sruogą tarsi pavaizduodama, kaip ta „diva“ turėtų atrodyti.

Padaryti iš dramblio musę

Tokį įvaizdį merginos drauge su visa teatro trupe kūrė pagrindinės herojės Milės konkurentei. O kaip realybėje? Ar „divos“ įvaizdis tarp paauglių garantuoja populiarumą?

– Ne. Tokia populiariausia būtum nebent tarp dvylikamečių, – sako Miglė.

Anot merginos, „laiptai į populiarumo viršūnę“ yra sarkazmas. „Sekėjus“ gali pritraukti tik mokėdamas į gyvenimą pažvelgti „iš juokingosios pusės“. Juolab, kad kandūs, tačiau optimistiški žmonės yra labiausiai gerbtini ir žavūs.

– Turi mokėti pakomentuoti situaciją, keblų dalyką padaryti menkniekiu.

– Iš dramblio padaryti musę, – antrina Laura.

Pradedu susidaryti šiuolaikinės paauglės įvaizdį: savimi pasitikinti, laidanti aštrius sąmojus mergina.

O kaip vaikinai? Kokiomis savybėmis pasižyminčius vaikinus tokios „deivės“ rinktųsi „sau į šešėlį“? Merginos kone vienu metu mesteli, jog vaikinas turi turėti humoro jausmą.

– Jis turėtų būti toks, su kuriuo nieko neveikdama, tiesiog juokaudama, jausčiausi prasmingai praleidusi laiką, – ima dėstyti Miglė.

– Ir kad nebūtų „kaušas“ (kvailas – aut. past.), – priduria Laura ir nusikvatoja.

– Kad domėtųsi ir suvoktų, kas vyksta pasaulyje, – papildo Miglė. – Be to, jis turi būti švelnus.

Abi svajingai nusišypso. O tokių būna? Abi merginos pripažįsta tarp draugų tokių šaunuolių randančios. Tačiau pasidalina mergaitiška patirtimi, kad jie „geriausi“, kol yra „tik draugai“.

„Dabar eisim laižytis“

Tačiau turint „tiesiog draugų“ trūksta romantikos. Kaip pasakytų bet kuri spektaklio „Meilė yra, tipo, žiauri“ herojė: „neįmanoma gyventi be laižiako“ (aistringas bučinys – aut.past).

– Įmanoma, tačiau nepageidautina, – juokauja Miglė.

Anot jos, septyniolikmetės nebeturi priklausomybės būtinai turėti vaikiną. Tiek Miglė, tiek Laura tikina, kad ūgtelėjus tiek „laižiakas“, tiek „bachūrai“ tampa antraeiliais dalykais, daug vertingesnė natūraliai kylanti romantika.

– Juk nepasakysi: „A girdi, tu man patinki, dabar eisim laižytis“, – valdingu tonu mesteli Laura.

Paglostyti Mamontovo dramblį

Ak ta romantika... Be „žvaigždūnų“ plakatais nusagstytų sienų turbūt praeina reta paauglystė. Prašau merginų pasakyti savo mėgstamiausius šou pasaulio dievaičius. Miglė, girdama gražų balsą ir dailią išvaizdą, įvardija jauną dainininką Vaidą Baumilą. O Laura galvą lenkia daugiau nei dvigubai už ją vyresniam muzikos pasaulio grandui Andriui Mamontovui.

– Jis ypatingas. Jo įdomios, prasmingos mintys, dainų tekstai. Ir jis daug keliauja, pavyzdžiui, lankėsi Afrikoje ir panašiai... Man būtų gera bent greta jo pabūti. Ar bent paglostyti dramblį, ant kurio jis toj Afrikoj sėdėjo, – kvatoja Laura.

Dėl tokio Lauros atvirumo kvatojam visos trys.

– Kai kas mano, kad lankantys dramą yra šiek tiek „nupušę“ (kvaištelėję – aut.past.), – sako Miglė.

Anot abiejų merginų, teatras, scena, improvizacijos, renginių organizavimas ir du kartus per savaitę susirenkanti bendraminčių kompanija atskleidžia užslėptas gerąsias žmogaus savybes, veja šalin baimes ir kompleksus.

– Mes mokame atsipalaiduoti. Būdamas tarp savų, išmoksti būti savimi, išmoksti sakyti tai, ką manai, ir apskritai nebijai kvailioti ar kartais atrodyti kvailai, – apibendrina Miglė.

O tai gyvenime ir yra sveikiausia.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras