V.Pranckietis – R.Karbauskio desperacijos veidrodis (0)

Ramūnas TERLECKAS

Žurnalistas, apžvalgininkas

2019-11-30 16:04

Ramūnas Terleckas

Kai Viktoras Pranckietis tapo Seimo pirmininku, ilgai kraipiau galvą, nes menkai ką žinojau apie šį žmogų (kaip ir apie 99 proc. žalių valstiečių partijos narių). Ne itin daug informacijos kaip apie politiką tuomet galima buvo surasti ir internete: daugiau apie jo meilę gamtai, sodui ir aktinidijoms. Beje, kolegės „Lietuvos žiniose“ turėjo ne itin storą V.Pranckiečio knygelę, berods apie aktinidijų genėjimą, kurią labai saugojo, nes buvo su autoriaus dedikacija.

Niekada neteko gyvai pabendrauti ir pasiginčyti, tik matyti televizijų ekranuose, girdėti kelių radijo stočių eteryje ir klausytis sveikinimo kalbų keliuose oficialiuose priėmimuose. Negaliu pasakyti, ar nuo puikaus aktinidijų genėtojo V.Pranckietis iki šiol toli nudardėjo kelyje į ryškius politikus. Greičiausiai, kad netoli, bet likimas ir Ramūnas Karbauskis lėmė, kad šiandien rengiami įvairūs televizijų forumai, o lažybų kontoros turbūt siūlo kirsti rankomis – liks Viktoras Seimo pirmininko poste ar ateinanti savaitė bus paskutinė, kai jį lydės apsaugos automobilis su žydrais švyturėliais?

Cirko dvasios Lietuvos seimuose niekada netrūko, kaip ir daugumos valstybių parlamentuose, bet žiūrint objektyviai Viktoras Pranckietis su savo pareigomis susitvarko. Darbotvarkės tvirtinamos, Seimo nariai į posėdžius susisirenka ir kažką svarsto, nesimuša.

Iš esmės viskas ramiai ir tvarkingai pasidalinta: nei mažoji pozicija su Gediminu Kirkilu priešakyje, nei „Dviračio žinių“ mūza – Vytautas Kamblevičius lyg ir nieko daugiau primygtinai nereikalauja ir negrasina, kad valdančioji dauguma subyrės, jei negaus kokio nors posto. Ir žaliųjų valstiečių partijos nariams, ir jų rinkėjams visiškai nesvarbu, kas Seimui formaliai vadovauja. Rūpi tik Ramūnui Karbauskiui, gal dar ir partijos lyderio artimiausiai aplinkai, kurios narėms suskaičiuoti pakanka vieno piršto.

Regis, tas rūpestis kyla iš desperacijos bei suvokimo, kad didelės ambicijos įrodyti artimiesiems bei rinkėjams, jog iš pakampių surinkta komanda, bet genialaus lyderio vedama gali ne vieną kadenciją Lietuvą vesti į šviesų rytojų, beviltiškai byra. Siūlymas opozicijai atiduoti Seimo pirmininko postą ir bandymas tokia pozicija suvilioti Viktoriją Čmilytę tik dar labiau stiprina įspūdį valstiečių lyderį pasidavus niūrioms nuotaikoms. Kažkiek panėšėjusieji į politikus palieka Naisių pono gretas. Virginijus Sinkevičius moja eurokomisaro nosinaite, paskui jį su prakeiksmais bėga Stasys Jakeliūnas, partijos vertybes išdavus R.Karbauskį kaltina Vytautas Bakas, o premjeras Saulius Skvernelis ima kalbėti, jog dar nežino, ką rinksis ligą įveikęs, ir mįslingai priduria, kad dalies žmonių prie valdžios nevalia prileisti per patrankos šūvį.

Negana to, viešojoje erdvėje pasirodo nealkoholinės „Čepkelių trauktinės“ reklama – pašaipos simbolis iš beprasmės valdančiųjų draudimų politikos. Kad ir kiek rinkimų laimėjęs skelbtųsi R.Karbauskis, net Čepkelių simbolio jam nepavyko įveikti. Todėl ir nukreipia visą pyktį į aktinidijų genėtoją, net parlamentarų komandiruotes norėtų uždrausti. O kol beprasmiškai virpinamas oras, į Seimą patylomis atkeliauja kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame gali atsirasti daug svarbesnių dalykų nei tolimesnis V.Pranckiečio vaidmuo Lietuvos politikoje: gyventojų pajamų mokesčio pataisos, lengvatų ūkininkams mažinimas, mokestis už automobilius etc. Tai daug įdomiau, kaip ir pastangos Arvydą Vaitkų, buvusį Klaipėdos uosto vadovą nežinia už kokius nuopelnus R.Karbauskiui ministru padaryti.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras