Politologas, socialinių mokslų daktaras
Gruodžio 10 d. įvykęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongresas buvo normalus priešrinkiminis partijos suvažiavimas, kur buvo sprendžiami organizaciniai, rinkiminiai klausimai: sąrašai, rinkimų taktikos, pagrindiniai akcentai bei įvairūs organizaciniai rinkimų kampanijos aspektai. Vienu žodžiu, tai būtų buvęs eilinis, eilinės partijos susirinkimas, jei ne jos lyderis. R.Paksas, kuris iš esmės užgožė rinkimų ir partijos valdžios rinkimų klausimą savo pasisakymais apie galimus Lietuvos valdymo pakeitimus.
R.Paksas, pripažinęs, kad Lietuva dar neturi išsivysčiusios pilietinės kontrolės ir demokratinių santykių tradicijos: „demokratija veiksminga tik tuose kraštuose, kurie turi senas pilietinės kontrolės ir demokratiškos gyvensenos tradicijas“, konstatavo ne norą ir siekį, kad visuomenė intensyviau įsisavintų visas galimas demokratijos, bei demokratinio sambūrio tradicijas bei įgūdžius, o pasiūlė jam įprastą, tačiau vaikiškai naivų pasiūlymą, atsisakyti visų dabartinę padėtį, anot jo nulėmusių, valdymo instrumentų ir įvesti tiesioginę demokratiją.
Kas tai yra tiesioginė demokratija? Tai, kada visi susirenka ir kartu sprendžia valstybės reikalus. Tada, jo manymu, nieks negalės pasinaudoti kitų nežinojimu ar apgauti šalia esantį. Tiesioginė demokratija kildinama iš Atėnų respublikos laikų, kada visi laisvi piliečiai, bendrai susirinkę spręsdavo valstybės reikalus. Skamba labai gražiai, tačiau net Atėnų demokratija turėjo savo specifikas, prie kurių nieks nenorėtų grįžti: Atėnuose buvo apie 10 000 laisvų piliečių ir apie 100 000 vergų, kurie neturėjo jokių teisių, buvo, anot graikų, „kalbantys gyvuliai“. Iš tų 10 000 tūkstančių laisvų reikia atimti pusę (moterys neturėjo teisės spręsti valstybės reikalus), iš tos likusios pusės reikia atimti dar per jaunus (maždaug iki 20 metų) vyrus, kurie dar neturėjo teisės spręsti. Iš likusių reiktų atimti neturtingus, nesugebančius išlaikyti šeimos (jie irgi neturėjo teisės spręsti). Taigi lieka 1000–1500 piliečių, kurie tikrai galėdavo susirinkti ir diskutuoti – toks padidintas Seimas. Ir jeigu mes paskaitytume istorikų darbus, pamatytume, kad kartais tos diskusijos tęsdavosi metų metus, nes susitarti visiems, t.y. patenkinti visų reikalavimus, būdavo nelengva. Tekdavo rinkti strategus, kurie savotiškai buvo įgalioti veikti visų vardu, atstovavo kitų interesus, kaip ir dabar tai daro Seimo nariai.
Bet dabar jau XXI amžius ir R.Paksas siūlo viską virtualizuoti – diskutuoti per internetą. Štai tada mes ir gautume, anot jo bendrų, sprendimų galimybes, nieko neapeinant. Bet jei nesusitaria 141 Seimo narys, tai kas garantuos, kad trys milijonai susitars. Manau, vienam klausimui išspręsti, tektų skirti dešimtmetį.
Bet pažvelkime kitu aspektu į visus tuos demokratijos sapnus iš partijos vado lūpų. Toks kalbėjimas labai priimtinas tiems žmonėms, kurie nelabai nusimano valdyme bei politikoje, kurie vis galvoja, kad kalti kiti, tik tie, kurie valdžioje. Tokie politikoje pasimetę piliečiai, bet esantys emociškai užsivedę rinkėjai, tikrai pagalvos, kad štai, pagaliau ateina jų valanda. Jie, pritarę R.Pakso fantazijoms, taps ištikimais jo partijos rinkėjais – štai kur R.Pakso tiesioginės demokratijos sapno esmė ir tikslas.
