Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje(5)

Rimvydas VALATKA | Žurnalistas

2019-09-17 06:11

Po saulės laidos įsuku pro katalikų bažnyčią. Nė gyvos pėsčios dvasios. Debesys aukštai tapo rausvais gaisais paraleliai subrūkšniuotą mandalą. Tik „Star Pizza“ dar pilna žmonių. Bet prieš 11-ą vakaro ir čia bus apmokėta paskutinė vakaro sąskaita. Lankytojai tyliai išsiskirstys. Palikdami gatvę man, prašalaičiui. Pasigrožėti „Orchidėjos“ gėlių krautuvės ir kitų verslų iškabomis. Sugerti gatvės tylą ir istoriją.

Ne tą, kuri išnyra iš senų nuotraukų puikiuose albumuose apie Tauragę. Tą, kuri neužrašyta. Kuri tik kaip numanomas punktyras. Kažkuo panaši į debesijos paveikslo gaisus, dar kiek ir ištirpsiančius tamsoje.

To punktyro galėjo visai nebūti. Jei ne 8-asis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris penktadienį per ypatingąją iškilmę perėmė didįjį valstybės antspaudą. Yra kažkur prisipažinęs – vaikystėje ne kartą lakstė Tauragės gatvėmis.

Kartą kitą bus lėkęs ir Bažnyčių gatve. Gal net kokią eibę bus iškrėtęs, ir kuris nors ir dabar dar gyvas tauragiškis jį, padaužą, o pats Prezidentas neslepia, kad mėgo krėsti eibes, čia, o gal Būdviečių kaime, kuris Nausėdų giminei yra kaip ir viso lizdo šventoji vieta, vijosi grasindamas įkrėsti jam beržinės košės.

"

Aštuntojo šalies Prezidento šaknys – iš Būdviečių, kur devynių vaikų šeimoje augo jo tėvas Antanas. Matyt, lankęs ir 1937-aisiais statytą Pabūdviečių mokyklą, kuri kadais jau niekam nereikalinga pasiklydusi laukuose.

Rimvydas Valatka

"

Tas veik nebeatsekamas punktyras staiga tampa svarbus istorijai. Jei ne viso krašto, tai Tauragės – tikrai. Aštuntojo šalies Prezidento šaknys – iš Būdviečių, kur devynių vaikų šeimoje augo jo tėvas Antanas. Matyt, lankęs ir 1937-aisiais statytą Pabūdviečių mokyklą, kuri kadais jau niekam nereikalinga pasiklydusi laukuose.

Graudumas – laukuose  apleista mokykla. Bet toks jau mūsų, žmonių, gyvenimas. Griūvant verslo ir tikroms imperijoms, o ypač žmogui išrandant vis išmanesnes mašinas, ištuštėja ne tik kaimai. Ištisi miestai. Net tokioje šalyje kaip JAV antai kiek kalnakasių miestelių pusę amžiaus styro atlapomis durimis. Tarsi pro jas ką tik būtų išbėgę ir kažkur netikėtai prašapę visi čia gyvenę žmonės.

Kad ir kaip tai graudu, svarbiausia, kad neprašaptų žmogus. O kai žmogus dar yra ir Prezidentas, užmesti akį į jo gyvenimo punktyrą ne tik smalsu. Kone pareiga.

Ir štai čia pamatai ne punktyrą, o tikrą likimo sagą. Tokio 8-ojo Prezidento galėjo nebūti. Fiziškai. 90-čio sulaukęs Būdviečiuose gimęs Antanas Nausėda, kuris penktadienį dalyvavo savo sūnaus inauguracijos iškilmėje, galėjo atsidurti emigracijoje. Dar galėjo būti sušaudytas gestapo. Arba atsidurti sovietų lageryje. Jei taip ar kitaip būtų nutikę, 8-ojo Prezidento pavardė būtų kita.

Būsimojo Prezidento tėvas paauglystėje paimtas darbams į Vokietiją dirbo pas ūkininkę Bertą. Su ja traukėsi nuo Raudonosios armijos. Buvo gestapo suimtas. Pasiųstas kasti apkasų bandė bėgti. Pagautas vos išvengė sušaudymo. Gdanske pateko į Raudonosios armijos nagus, buvo verčiamas išmontuoti vokiečių gamyklas. Bėgo į Lietuvą. Pasienyje suimtas. Jo kompanionas dingo amžiams. Šešiolikmetį Antaną po savaitės tardymų paleido. Ir voila – jo sūnus valdo Lietuvą.

Kiek tokių punktyrų rasčiau per karus išlikusių abiejų bažnyčių, krautuvių akmenų ir plytų rėžiuose? Jei tik žmogui būtų duotas gebėjimas atsukti gyvenimo filmą. 

Tokio gebėjimo neturim. Užtat turim vaizduotę. Leidžiančią mums savo giminės istorijoje prikurti tai, ko neišsaugo popierius. Diena vaizduotės blyksniui – kaip tik. Škaplierinė. Atlaidai, į kuriuos ėję mūsų seneliai tikėdavo, kad liepos 16-ąją Dievo motina Marija išvaduojanti sielas iš skaistyklos. Jų įkvėptas bandau įtikėti istorijos punktyrų išvadavimu iš užmaršties skaistyklų.

Šis Rimvydo Valatkos pasivaikščiojimas buvo spausdintas liepos 16-osios „Tauragės kurjeryje“. Šiandien laikraštyje galite rasti naujausią apžvalgininko žodį.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras