Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje(8)

Rimvydas VALATKA | Žurnalistas

2020-01-07 08:49

Rimvydas Valatka

Viena ausim nugirdau, kad Tauragė turi ambiciją pastatyti sporto areną su 5000 vietų žiūrovams. Projektas – tikrai ambicingas. Ypač žinant, kad tik vos kiek didesnes arenas turi daug didesni Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus.

Net Vilnius su 25 kartus daugiau gyventojų nei Tauragė turi tik 11 000 vietų krepšinio areną. Ir niekas pernelyg nesistebi, kad čia net per Europos taurės varžybas ar rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ joje būna pora tūkstančių laisvų vietų.

Bet neskubėkim smerkti. Kurią čia dieną vaikščiodamas sakiau, kad ambicija yra labai gerai, ambicija – visa ko pradžia. Nėra ambicijos – nėra nei miesto, nei valstybės. Tik ar ambicija būtinai susiveda į statybas?

Kovo 11-osios Lietuvos tradicija – ją pavadinčiau brazauskine – sako, kad valdžia trūks plyš privalo ką nors pastatyti. Panašu, kad dauguma šalies miestų ir rajonų merų – nepriklausomai nuo politinių pažiūrų – laikosi brazauskinės tradicijos. Dauguma piliečių – taip pat nepriklausomai, kuriai partijai simpatizuoja, – irgi vis dar laikosi įsikibę brazauskinės tradicijos.

Todėl Lietuva stato. Per laisvės metus atsirado tikrai būtinų pastatų. Bet kartais statome ir visai be proto. Kai vos pastatę griebiamės už galvos: o kas tą pastatą išlaikys? Ir išvis kam jo reikia? O kiek įšaldytų statybų – stadionų, ligoninių, mokyklų? Milijardai verkia.

Ar Tauragei nereikia sporto arenos? Dar ir kaip. Jau užvakar reikėjo. Tauragę čia aplenkė ne tik Kėdainiai, Jonava ar Palanga, bet net Pasvalys ir Šakiai.

Tauragei reikia arenos, bet ar būtinai 5000 vietų? Net jei Tauragė kada nors turės krepšinio komandą, kuri taikysis į LKL bronzą, ar ateis į jos rungtynes bent pusė tiek žiūrovų? O kokie čia turėtų vykti koncertai, kad kas savaitę sukviestų šitiek tauragiškių?

Tai gal užtektų ir 2500? Ypač, kai šalia stovės plaukimo baseinas vos su pora plaukimo takų. Pagaliau ne žiūrovų skaičius yra esminis. Liberalios demokratijos pamatas – investicijos į žmogų, su kuo visada pataikysi, o ne į plytą, su kuria, kaip rodo rajone uždaromos mokyklos ir darželiai, pataikyti dažniausiai nepavyksta.   

Galų gale pažiūrėkim į Vilnių. Valdovų rūmai mums jau kainavo 105 mln. eurų, o galo statyboms nematyti.

O jei 105 mln. tada būtume investavę į vaikų išsilavinimą? Galgi, sakau, emigracija būtų kokiu dešimtadaliu mažesnė, nusivylimo Lietuva būtų mažiau? O turėdami daugiau išsilavinusių žmonių ir jų uždirbamų pinigų kad ir dabar galėtume imtis Valdovų rūmų, tik su mažesniu „kraujo“ nuleidimu.

Arba štai nacionalinio stadiono statybos Vilniuje, kur vien tik pamatai surijo per 30 mln. eurų? O pamatai, kaip ir arena, pinigų nesukuria ir paskolų su palūkanomis negrąžina. Paskolas grąžina žmonės. Per mokesčius. Nepriklausomai nuo to, ateis jie kada į areną ar ne.

Norėčiau sulaukti meto, kai galėsiu atvykti į naują Tauragės areną. Bet ar bus joje kam žaisti? Ar po tokių statybų užteks pinigų geriems žaidėjams įpirkti, jų ugdymui nuo mažens čia, treneriams?

Kiek jau pažinau tauragiškius, spėju, kad į prastus žiūrėti jie tikrai tūkstančiais neplūs. Tauragei reikia lygio, o jis – ne tik ir ne tiek plytomis ir pastatais matuojamas. Lygį – tiek sporto, tiek meno – gali garantuoti tik žmonės. Kuriuos tiek išsiugdyti, tiek pasikviesti iš kitur kainuoja ne pigiau nei pastatyti didelę areną. Kai skaičiuoji ne iš lubų.

Tai gal Tauragė pribrendo kitokiai nei brazauskinė – europinei tradicijai – pirmiausia statyti žmogų, svarstau artėdamas prie evangelikų liuteronų bažnyčios.

Šis Rimvydo Valatkos pasivaikščiojimas buvo spausdintas spalio 8-osios „Tauragės kurjeryje“. Šiandien laikraštyje galite rasti naujausią apžvalgininko žodį.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras