Lietuva – Europos ubagyno centras(28)

Konferencijoje, skirtoje patriotiniam tautos auklėjimui, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė su širdgėla pareiškė, kad didžioji dauguma šalies darbingo amžiaus žmonių elgiasi nepatriotiškai, palikdami savo gimtinę dėl aukštesnių gyvenimo standartų užsienyje. „Kaip gali žmonės palikti savo gimtinę dėl geresnio gyvenimo?“ – patetiškai kreipėsi ji į mokytojus, kurie ir be jos pamokymų dirba pedagoginį darbą, nepaisydami, kad Vyriausybė sumažino ir taip apgailėtinus atlyginimus.

I.Degutienė stebisi, kodėl jauni darbingi žmonės masiškai bėga nuo savo laimės – pusdykiai lenkti nugaras, kad išlaikytų nuolat pampstantį, nepasotinamą šalies politikų ir tarnautojų biurokratinį aparatą, o patiems egzistuoti žemiau skurdo ribos. Ji tiesiog su panieka kalbėjo apie tuos, kurie savanoriškai atsisako savo tautybės, savo šalies dėl „integracijos į kitą žmonių visuomenę“. I.Degutienė nė negalvoja prisiimti atsakomybės už tai, kad dėl valdančiųjų kaltės šalį savanoriškai paliko kelis kartus daugiau žmonių nei jų buvo ištremta į Sibiro lagerius Stalino laikais.

Seimo Pirmininkės patriotizmo pamokos tiesiog sujaudino visuomenę – ir jaunimą, ir pensininkus. Jeigu pensininkai tik nuvargę linguoja pražilusias galvas, grupelėmis sėdėdami ant suoliukų, ir skundžiasi savo likimu, tai jaunimas, net ir tas, kuris lig šiolei kantriai kentėjo krizės grimasas ir Vyriausybės svaičiojimus apie ją, masiškai puolė registruotis į įvairiausius užsienio kalbų kursus. Jų norai suprantami. Sunku gyventi šalyje, kur valdžia negerbia savo tautiečių, o pati gyvena pagal dvigubus standartus ir to net nebando maskuoti. Ritualinės kalbos apie meilę savo tautai, tėvynei švenčių progomis niekaip nepakeis realaus rūpesčio šalies ekonomika, jos žmonėmis.

Siekiant pakelti patriotizmo jausmą dabar mokyklose siūloma prieš pamokas klasėse choru dainuoti valstybinį himną. Nenustebsiu, jei Seimo salėje koks nors „patriotas“ pareikalaus, kad net ir rausdamiesi šiukšlių konteineriuose nenustotume didžiuotis nepriklausomos Lietuvos pasiekimais.

Bedarbiai ir alkani patriotai – ne pats geriausias visų šalies problemų sprendimas.

Vyriausybė, nemokėdama efektyviai tvarkytis su taip sunkiai surenkamais mokesčiais, vis ieško būdų, ką dar galima būtų apmokestinti. Ir tos šviesios galvos suranda! Ne, saulės šviesos, oro ir lietaus dar kol kas neapmokestins, bet karves ir kiaules, kurios, pasirodo, labai gadina orą – rimtai ruošiasi apmokestinti. Och Seimo gudruoliai! Tai juk ir mes su jumis tą orą gadiname! Štai jums dar vienas rezervas! Bet skaičiuodami mokesčio dydį atsiminkite, kad sotus gadina orą labiau nei alkanas. O kadangi jus tauta visiškai išlaiko, tai ir vėl visa tai guls ant paprastų žmonių pečių.

Kadangi pats esu pensininkas, negaliu nepasidalinti dar vienu pastebėjimu. Kiekvienas darbingas žmogus visada taupydavo senatvei. Seniau pinigus taupydavo namuose, kaip sakant, kojinėje, paskui – banke. Po to atsirado draudimo sistemos. Privačios, valstybinės. Pinigai buvo sukaupami dideli, tačiau problema buvo ta, kad valstybė nuolat ir be jokių ceremonijų nusavindavo tas santaupas valstybės aparato išlaikymui ir kitoms reikmėms.

Kai pensinius fondus išgraibstė galutinai, valstybė sukūrė papildomą draudimo sistemą – antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus. Į juos kiekvienas būsimas pensininkas pats įneša savo pinigus. Per 30–40 metų ir ilgesnį darbo metų laikotarpį žmogus sukaupia nemažus pinigus. Bet kai tik jis tampa pensininku, tų pinigų pensijoms mokėti, pasirodo, jau nebėra. Pensininkas tampa veltėdžiu, išlaikytiniu, balastu. O juk labai retas pensininkas, sulaukęs pensinio amžiaus, dar pragyvena 30–40 metų. Taigi tų santaupų turėtų pakakti su kaupu. Bet jų vis tiek nėra. Reikia suprasti, valstybė tiesiog vagia mūsų santaupas. Tai tikra žmonių apgaulė. Bet niekas apie tai nešneka. Ir kiek tai gali tęstis?

Vėlgi, paimkime mūsų seimūnų siekimą neužskaityti būsimiems pensininkams jų uždarbio iki 1984 metų. Kaip tai suprasti sveiku protu? Ar tai irgi valdančiųjų patriotinis rūpestis paprastų šalies žmonių gerove?

Susidaro įspūdis, kad kažkieno nusamdyti gerai apmokami žmonės daro viską, iš kailio neriasi, kad tik mūsų Lietuvoje paprastų žmonių gyvenimas blogėtų, blogėtų, blogėtų...

Tauragiškis Juozas Zurlys