Lauras Bielinis. Renaldo Malycho nuotrauka
Nemanau, kad atsirastų daug žmonių, kurie tikrai patikėtų, kad V.Šustausko ir K.Brazauskienės kuriama partija gali turėti kokių nors šansų rinkimuose. Suprantama, kaip ir visada, atsiras rinkėjų, kurie balsuos už juos tiesiog iš paikumo ar naivumo, tačiau peržengti penkių procentų ribą šiai partijai vargu ar pasiseks, vadinasi, į Seimą ji nepaklius.
Bet V.Šustauskas ir K.Brazauskienė veikia, triukšmauja bei kalba visais įmanomais kanalais. Štai ne per seniausiai buvo triukšmo dėl partijos pavadinimo, po to – dėl A.Brazausko biusto (nepatiko), ir taip kiekvieną mėnesį mes regime išnyrančius V.Šustauską ir K.Brazauskienę tai televizijoje, tai laikraščiuose. Taigi partija kuriama per triukšmus ir skandalus. Ką gi, taip irgi yra renkami finansiniai bei organizaciniai rinkimų resursai. Bet kokia politinė ar rinkiminė tokios partijos nauda? Viena nauda mums, rinkėjams, yra ta, kad žiūrėdami televizijos laidas ar skaitydami straipsnius apie šią „saldžią porelę“ mes linksminamės, suvokiame, kad čia kažkas ne taip, kažkur esame apgaudinėjami, ir nuo tokio supratimo mums savotiškai malonu – mes protingesni. Taigi V.Šustausko ir K.Brazauskienės partijos kūrimo procesas tampa savotiška viešąja atrakcija politikos bei rinkimų temomis – vis nenuobodu.
Kita nauda jau mažiau matoma, bet rinkimiškai ji išties yra ir svarbi, ir rimta – ši partija save mato kaip politinę jėgą, esančią tame pačiame rinkiminiame lauke kaip ir LSDP. Todėl, nors ir nežymi, netikra, tačiau jei ji bus rinkiminiame sąraše, ji surinks tam tikrą procentą socialdemokratinių balsų – pusę, vieną ar pusantro procento. Tai nėra daug, tačiau iš viso mažos partijos per rinkimus surenka ir savotiškai „nuskandina“, rinkimiškai nepateisina nuo dešimties iki penkiolikos procentų balsų. Iš viso tai didžiulis skaičius, leidžiantis suformuoti vieną stambesnių Seimo frakcijų. Ir štai balsai nueina niekais dėl to, kad smulkios, dažnai imitacinės partijos suvilioja rinkėjus.
Bet kam tai naudinga? Šiuo konkrečiu atveju tai naudinga visoms toms politinėms jėgoms, kurios siekia susilpninti socialdemokratus. Nes aplink juos vis labiau ima ryškėti spiečius mažų ir politine mimikrija užsiimančių (kartojančių bei imituojančių LSDP iniciatyvas, ideologinius principus ar argumentus) organizacijų. Tai Lietuvos socialistų partija, Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga, „Fronto“ partija ir štai dar viena – V.Šustausko ir K.Brazauskienės partija.
Dabar suskaičiuokime, jei kiekviena iš šių organizacijų surinktų tik po vieną procentą balsų, iš viso būtų penki – praeinamieji į Seimą – procentai, arba penki nuo LSDP atimti procentai. Esu tikras, kad didžioji dalis šių partijų narių net nenutuokia, kad jie yra partiniai žmonės, arba mano, kad jau seniai jie yra išbraukti iš visų partinių sąrašų. Tačiau politinis „biznis“ verčia partijų vadovus organizuoti politines kampanijas ir taip silpninti LSDP galimybes rinkimuose. Tai naudinga dešiniesiems.
Todėl kai savęs klausiate, ar verta balsuoti už mažas, silpnas, progines, vardines ar imitacines partijas, žinokite, kad tokiu atveju jūsų balsai reikalingi ne atsakingiems rinkimams, o kažkokios kitos politinės jėgos rinkiminiams siekiams. Balsuodami už vienus, nelauktai pagerinsite galimybes kitiems.
