Lauras Bielinis
Prasidėjus savivaldos tarybų rinkiminei kampanijai man užkliuvo partijos „Jaunoji Lietuva“ rinkiminis sąrašas į Vilniaus miesto savivaldybę. Jame aptikau eilę vienodų pavardžių: Edvardas Kriščiūnas, Daumantas Kriščiūnas, Jūratė Krikščiūnaitė. Tapo aišku, kad sąraše dominuoja visa šeima, ir galimas daiktas, kad mes dar nežinome, kiek kitos pavardės yra susijusios giminystės ryšiu su E.Kriščiūnu. Kyla klausimas, kokios priežastys verčia ištisais giminių klanais eiti į politiką?
| . |
Manau, gali būti keletas priežasčių. Viena jų yra, matyt, ta, kad partijos nesurenka pakankamo kiekio norinčių kandidatuoti, kitaip tariant, į politiką eiti pasiruošusiųjų suolelis toks trumpas, kad tenka įkalbinėti sūnus, uošves bei marčias. Bet nemanau, kad visada būna tik ši banali priežastis. Akivaizdu, kad politika tampa gera užuovėja daugeliui asmenų, siekiančių valdžios, naudos ir populiarumo. Jų interesai kartais būna konkretūs ir priimtini rinkėjams, o kartais yra tiesiog gerai suręstas įvaizdis, kurį toleruoja daugelis rinkėjų, net nesuprantančių, kad balsuojant už įvaizdį renkama ne valdžia sau, o valdytojai. Štai tada politikos dalyviai ima suvokti, kad politinė partija tampa labai reikalingas instrumentas organizuojant valdžią ir sutelkiant rinkėjus rinkimams. Na, o po rinkimų ypač – tą valdžią reikalinga išlaikyti savo rankose.
Bet net tada, kai partija yra daugumoje, kai partiečiai pažįstami, niekas negarantuoja, kad bus galima susitarti savos partijos viduje dėl vieningo sprendimo. T. y. partiškumas ne visada yra patikima garantija bendriems veiksmams. Štai tada partiškumą sustiprina toks rimtas veiksnys kaip giminystė. Giminystė sudėtingoje ir trapioje politinėje situacijoje tampa bene vieninteliu ir apčiuopiamu abipusio patikimumo garantu politikoje. Taigi politikai dažnai, siekdami realizuoti savo projektus, renkasi labai artimus gimines, kuriuos galima kontroliuoti ir namie.
Taigi, rinkimus laimėjęs Pagėgių savivaldybėje ir meru toliau liekantis Virginijus Komskis, Seimo nario Kęsto Komskio brolis. O seimūno sūnus Kęstutis Komskis tapo Pagėgių savivaldybės Tarybos nariu. Toks tandemas V.Komskiui, matyt, labai naudingas. Žinant jo problemas su teisėsauga sūnėno parama visada bus reikalinga.
Tauragėje į Tarybą vėl pateko ir buvo perrinktas meru Pranas Petrošius bei jo sūnus Darius Petrošius, kuris į rinkiminį sąrašą 10 numeriu buvo įrašytas iki rinkimų likus mėnesiui. Vėl stiprus ir merui reikalingas palaikymas vietinės valdžios koridoriuose. Tauragėje regima ir kita giminė – į Tarybą pateko konservatorius Antanas Stankus ir du jo sūnūs Liberalų sąjūdžio nariai Darius ir Linas. Nors jie priklauso kitai partijai, bet kas gali paneigti, kad esminiais klausimais mes matysime darnų trijų asmenų balsavimą ne pagal partiškumą ar dalykiškumą, o todėl, kad taip tėvas liepė...
Bet gal tai tiesiog profesinių įgūdžių perdavimas jaunajai kartai? Tėvai rūpinasi savo vaikais, o vyrai – savo žmonomis. Taip ir Seime Valentinas Mazuronis stumia savo sūnų Andrių, Artūras Zuokas užleidžia vietą žmonai Agnei, Algirdas Saudargas (EP narys) padeda sūnui Pauliui Saudargui atrasti save politikoje. Gal tai rimtų dinastijų atsiradimas, kaip Paleckių ar Kenedžių? Bet tegul atsakymą duoda laikas – jų veikloje viskas atsiskleis, ir tada pamatysime, ar tai rimti požiūriai į politiką, ar paprasčiausias valdžios godulys. Stebėkime.
