„Brexit“: kokia lietuvių imigrantų ateitis Jungtinėje Karalystėje?(0)

Linas KOJALA | Harvardo universiteto tyrėjas

2017-10-03 10:39

Linas Kojala

Jau 2019 metų kovo 29 dieną Jungtinė Karalystė nebebus Europos Sąjungos nare. Nors laiko iki „skyrybų“ lieka nedaug, neatsakytų klausimų – vis dar gausybė. Šios derybos svarbios ir Lietuvai – kokias teisės turės mūsų imigrantai ir kas nuveikta derybose iki šiol?

ES piliečių teisės – kas laukia lietuvių?

Oficialiais duomenimis, 3,6 milijono – arba apie 6 proc. visos Jungtinės Karalystės populiacijos – sudaro imigrantai iš ES šalių. Didžioji dalis jų – lenkai (1 milijonas), airiai (335 tūkst.), rumunai (328 tūkst.), toliau seka italai, portugalai ir lietuviai, kurių – apie 200 tūkst. (nors realus skaičius gali būti didesnis – britų premjerė Theresa May kalbėjo apie 600 tūkst. italų). Todėl šioms valstybėms itin svarbus derybų klausimas, susijęs su ES piliečių teisėmis ir ateitimi po to, kai Jungtinė Karalystė nebebus bendrijos nare. Savo ruožtu Londonui aktualu per 1 milijonas šios šalies piliečių, kurie gyvena kitose ES valstybėse.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pripažino, jog nežinios po referendumo būta – tą dar labiau paskatino migloti May ir kitų politikų pareiškimai, neskubėję užtikrinti, jog dabar legaliai gyvenančiųjų ir dirbančiųjų statusas nesikeis. Nemaža dalis ėmėsi tvarkytis formalumus – pavyzdžiui, siekia įgyti nuolatinio Jungtinės Karalystės gyventojo statusą. Ilgainiui nerimas kiek atslūgo, mat pagrindinės imigraciją ribojančios priemonės yra nukreiptos į atvyksiančiuosius ateityje, o ne jau gyvenančius. Net 81 proc. ES piliečių Jungtinėje Karalystėje turi darbą ir moka mokesčius (britų tarpe skaičius siekia 75 proc., ne ES šalių piliečių – vos 61 proc.), tad bet kokios drastiškos priemonės suduotų smūgį šalies ekonomikai.

Tam tikra pažanga derybose jau padaryta: Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė, jog visi, kurie šalyje gyvena legaliai, gali būti ramūs dėl ateities. „Norime, kad liktumėte, vertiname Jūsų indėlį į valstybės vystamasi ir už jį dėkojame“,– kreipdamasi į imigrantus teigė May.

Visgi ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier kalba griežtai – anot jo, ES piliečių teisių klausimas dar toli gražu nėra išspręstas. ES nori, jog būtų garantuojamos pilnavertės teisės visiems ES piliečiams, gyvensiantiems Jungtinėje Karalystėje tuo metu, kai baigsis „Brexit“ derybos. Tai taip pat galioja esamiems ir būsimiems šeimos nariams, kurie šiuo metu gyvena kartu arba vėliau atvyks į šalį (net jei šeimos nariai nėra ES piliečiai). Tuo metu britai siekia, jog tie, kurie šalyje praleido penkerius arba daugiau metų, gautų „įsikūrusiųjų statusą“, o gyvenantieji trumpiau įgytų tik laikiną statusą. Laikinasis statusas galėtų virsti nuolatiniu ateityje pasiekus penkerių metų ribą, bet, anot Londono, ta galiotų tik tiems, kurie į Jungtinę Karalystę atvyko iki 2017 m. kovo pabaigos. ES su tuo nesutinka ir tikina, kad nuolatinio statuso galėtų siekti visi, kurie gyvena arba atvyks į Jungtinę Karalystę iki oficialios derybų pabaigos 2019 metų pavasarį.

Gavusieji Jungtinės Karalystės siūlomą pilnavertį statusą taip pat turėtų teisę į išsilavinimą, sveikatos apsaugą ir kitas socialines garantijas, bet nepatvirtina, jog jie galės balsuoti vietos rinkimuose, kaip yra dabar. Be to, Jungtinė Karalystė norėtų, jog šeimos nariai po oficialaus išstojimo galėtų prisijungti prie šalyje gyvenančių ES piliečių tik garantuodami tam tikrą pajamų lygį. Tai – rimtos dilemos, kurios itin aktualios ir Lietuvai. Tad ne visi ES piliečiai pasikliauja tuo, ką kalba britų politikai. „Jei jie tikrai nori, kad mes liktume, būtų garantavę teises dar referendumą dieną. Praėjo daugiau nei vieneri metai, bet niekas nesikeičia. Pareiškimai skamba gražiai, bet tai nevirsta veiksmais“,– sako viena imigrančių.

Jungtinės Karalystės finansiniai įsipareigojimai – kiek britai sumokės?

Jokios skyrybos neįvyksta be finansinių dilemų sprendimo. Tad britai, norėdami išstoti iš ES, turės sumokėti tam tikrą sumą – tam, kad padengtų anksčiau prisiimtus ir nutrūksiančius finansinius įsipareigojimus, nes Jungtinės Karalystės išstojimas paliks skylę ES biudžete. Tai aktualu ir Lietuvai, kuri įgyvendina ne vieną projektą, tiesiogiai susietą su ES finansavimu: Ignalinos atominės elektrinės uždarymą (vien tam iki 2038 metų prireiks 1,3 mlrd. eurų, iš kurių didžiąją dalį bus prašoma padengti ES), Kaliningrado tranzito schemą, infrastruktūros jungtis, įskaitant „Rail Baltica“ ir pan.

Didžioji dalis esamų britų įsipareigojimų yra susiję su ES 2014–2020 metų finansine perspektyva, nors Jungtinė Karalystė buvo pasižadėjusi finansuoti ir programas, kurios tęsis dar dešimtmetį. Tad didysis klausimas – kiek?

Apie sumas kol kas kalbama nenoriai, bet juos varijuoja nuo 20 iki 100 milijardų eurų. Anot „Financial Times“, May pažadėjo skirti bent 20–30 milijardų, bet net konservatyvūs ES lyderių skaičiavimai kalba apie dvigubai–trigubai didesnę sumą. Tol, kol nebus padaryta reali pažanga sprendžiant šią problemą, tol ES atsisako pradėti derybas dėl būsimojo ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimo. O būtent ateities susitarimo gairių labiausiai nori May.

Juo labiau, kad noras ir toliau vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauti ES vieningoje rinkoje pareikalaus papildomų finansinių įsipareigojimų iš Jungtinės Karalystės pusės.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras