„Padariau viską, ką sakiau, kad niekada nedaryčiau“ – Kristina Meidė, Maximos vadovė(1) 

Laisvės TV

2019-02-27 15:00

„Laikykitės ten pokalbiuose“ vieši „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė. Pokalbis apie karjerą, vaikystės svajones ir „Maximos“ darbo nešamą atsakomybę.

Interviu su K. Meide ištrauka:

Kada jums, kaip vadovui, yra neramiausia? Kokie momentai? Mes juk apie pozityvą nekalbėsim, mes juk ne „Maxima“ sienlaikraštis.

Žinote, kiekvienas verslas turi savo specifiką, tai dabar man yra neramiausios šventės. Pavyzdžiui, Kalėdos yra pats didžiausias prekybinis, kai man neramu, kad parduotuvės turėtų prekių, kad tikrai viskas būtų gerai, kad kažkur nesusirgtų darbuotojai, kad kažkokios epidemijos neatsitiktų, kad išvažiuotų prekės. Tai visada tas pasiruošimas prieš šventes. Jau dabar nebegalvoji, ką dovanų nupirksi namiškiams, artimiesiems, bet tu galvoji, kad tos šventės praeitų tikrai gerai. Tai yra tų neramumų, bet gal tai nėra neramumai, gal tai rūpestis, dėl kurio tu peržiūri visas funkcijas ir tu tiesiog pasiruoši. 

Šiaip jūs gyvenime nenorėjote būti top menedžere, jūsų norėjote būti veterinare?

Taip, pirma ir tokia pakankamai ilga svajonė, ntokia kaip būna iki trečios klasės.

O kas buvo iki trečios klasės?

Visos mergaitės norėjo būti mokytojomis, o berniukai vairuotojais, jei gerai prisimenu. 

Įdomi jūsų mokykla, pasakysiu, mes norėjom būti kosmonautais. 

Nu gal aš ir nusukau, gal koks vienas kitas klasiokas turėjo ir tokią svajonę.

Gerai bet jūs rimtai norėjote būti veterinare 

Taip.

Ir nuėjote į „Maxima“?

Kelias buvo gerokai ilgesnis kol ten atėjo. 

Bet, kaip suprantu, tėvai norėjo, kad būtumėte medike ir jūs nepaklausėte?

Jei taip atsukti laiką atgal, iš kur toks noras, tai man tėvai neleido laikyti jokių gyvuliukų, tai tas veterinaro darbas buvo toks kaip pagalbos šauksmas, kai va taip dirbsi, tai tarp gyvuliukų ir būsi. Bet mama labai greitai nužudė mano visas svajones sakydama, kad tu negalvok, kad kačiukus ir šuniukus gydysi. Kiaulės karvės ir arkliai. O aš, miesto vaikas, tos karvės turbūt nemačius iš arti ir kokioje šeštoje klasėje jau kilo stipri abejonė ar aš su tais dideliais gyvuliais norėčiau, galėčiau.

Bet jus mama prigavo taip konkrečiai, nes tikrai Vilniaus veterinarijos klinikose nei kiaulių nei arklių neatveda. 

Aš manau, kad tais laikais, kiek dabar šuniukų atveda ir kiek jų mes turim, mes tada dar net neįsivaizdavome. 

Daugiau Laisvės TV pokalbyje. 

 

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras