Ech, tas tiltelis(0)
Perskaičiau labai gražų, „nesavanaudišką“ ponios Zofijos pasisakymą „Karštojoje linijoje“ apie tiltelio tarp T.Ivanausko ir Beržų gatvių reikalingumą. Tik bėda su žiniomis apie tiltelio istoriją ir kitų tos miesto dalies gyventojų nuomonę. Ne visi tuo tilteliu naudojosi ir ne visi nori jo atkūrimo, juo labiau, kad vos prieš 30 metų toje vietoje tebuvo paprasta apipuvusi lenta.
Kaip visuomet tiltelio buvimas turi du „lazdos galus“. Šalia jo gyvenantiems iš tiesų sutrumpėdavo kelias į nurodytas įstaigas, nors šiais laikais kiekviename kieme stovi automobilis ir į turgų ar polikliniką senyvo amžiaus žmonės nebe pėsti, o važiuoti traukia. Kažkodėl ponia Zofija labai kukliai nutylėjo pagrindinį savo argumentą: esą to sklypo, kurį kerta takas nuo tiltelio, žemelė neprivatizuota! Tai ką, jei žmonėms lemta gyventi ant neprivatizuotos žemės, tai galima ant jų sklypo ir namų išsituštinti (visomis to žodžio reikšmėmis)? Juk garsiausiai apie tiltelio reikalingumą rėkia tos poniutės, kurios nėra sudariusios sutarčių su buitines atliekas išvežančia bendrove ir neturi šiukšlių konteinerių. O gal, ponia Zofija, pradėkite nuo savęs? Plačiai atverkite savo kiemo vartus, virš jų parašykite: „Vieša išvietė. Nemokama!“ Kai tiltelį nuardė, tikrai lengviau atsikvėpėme. Juk užsidarė patogiausias kelias pasprukti nuo policijos patrulio. O sprukti tikrai buvo kam: ir vagišiai, ir narkotikų platinimo „momentinį ratuotą taškelį“ Sodų gatvės linkyje lankiusieji.
Suprantu, kad senų įpročių ir pramintų takų atsisakyti sunkiausia. O jei bent kartą pagalvotumėte ne vien apie save?
Pagarbiai Renatas S.
