Vaikiška liga, pavojinga ir suaugusiesiems (0)
Pavadinti vėjaraupius klastinga liga tikrai būtų ne per drąsu ir teisinga. Tuo labiau, kad iki šiol daug kas klysta manydamas, jog tai paprasta vaikiška liga, kuria mažylis kažkodėl „turi“ persirgti.
Šaltuoju metų laiku sparčiai plinta vėjaraupiai ir kitos užkrečiamosios ligos. Rudenį ir žiemą paprastai išauga sergamumas vėjaraupiais, ir būtent šiuo metu liga sparčiai plinta tarp vaikų, kurie iki šiol vėjaraupiais nesirgo ir nebuvo paskiepyti.
Nors vėjaraupius Lietuvoje vis dar įprasta laikyti vaikų liga, kuria kiekvienas „privalo“ persirgti, gydytojai įspėja – sergant vėjaraupiais pavojingų komplikacijų tikimybė siekia nuo dviejų iki dešimties procentų. Dažniausios – odos ir paodžio infekcijos, tačiau gali atsirasti ir nervų sistemos pažeidimų, tokių kaip encefalitas ar kvėpavimo takų infekcijų (pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar sinusitas), kitų komplikacijų.
Vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, retais atvejais – tiesioginio kontakto būdu. Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergantis žmogus. Didžiausia tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais yra susibūrimo vietose, ypač vaikų kolektyvuose.
Pasak medikų, vienas veiksmingiausių būdų nesusirgti šia liga ir išvengti sunkių ir komplikuotų vėjaraupių formų – skiepai. Lietuvoje skiepai nuo vėjaraupių neįtraukti į valstybės kompensuojamą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, tad vakcinavimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Vis dėlto ekspertai sutinka, kad vakcina – saugi ir efektyvi priemonė apsisaugoti nuo ligos, kurios jokiu būdu nereikia „nuvertinti“.
Vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai iki 17 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus duomenimis, tokio amžiaus ligoniai sudaro net 98 proc. visų susirgusiųjų. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, kuri labiausiai puola mažylius – šešiamečiai ir jaunesni ligoniukai kasmet sudaro apie 70 proc. vėjaraupiais sergančių vaikų.
Vis dėlto tai nėra vaikų liga, kaip iki šiol klaidingai įprasta manyti. Susirgti vėjaraupiais gali bet kokio amžiaus žmogus. Liga ypač pavojinga nėščiosioms – besilaukiančiai mamai susirgus virusas gali būti perduotas vaisiui, gali jam pakenkti, nėščioji gali net persileisti.
Nemažai šalių vakciną nuo vėjaraupių yra įtraukę į savo nacionalinius skiepų kalendorius, ją kompensuoja valstybė. Prieš kelis metus šia vakcina dar užtekdavo skiepyti viena vakcinos doze, tačiau pastaruoju metu gydytojai rekomenduoja dvi šios vakcinos dozes, kad būtų užtikrinta maksimali apsauga.
Vakcina nuo vėjaraupių – viena labiausiai ištirtų vakcinų, kurios klinikinių tyrimų patirtis siekia 25 metus. Mūsų šalyje vėjaraupių vakcina skiepijama nuo 1998 metų, vakcinos nuolat tobulinamos, tačiau skiepijimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Tai – viena priežasčių, dėl ko skiepijamasi vangokai, todėl susirgimų daugėja. Per pirmąjį 2010 m. pusmetį užfiksuotas 5581 susirgimų vėjaraupiais atvejis, o 2011 metais per tą patį laikotarpį – 9348.
