Šaltis gali būti pavojingas(0)
Planuojant ilgiau būti šaltame ore svarbu sočiai pavalgyti, tinkamai apsirengti, apsiauti neankšta avalyne. Renaldo Malycho nuotrauka
Šaltis pavojingas – saugokitės nušalimų. Tauragės visuomenės sveikatos centras primena, kad atšalęs oras gali lemti ne tik padidėjusį sergamumą ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tačiau būti ir nušalimų ar net mirties priežastis. Spaudžiant speigui reikia rengtis šiltai ir patogiai, geriausiai tinka drabužiai iš vilnos. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
Daiva Genienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro vyriausioji viešųjų ryšių specialistė, perspėja, kad nušalimo pavojus padidėja sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, silpnesnės imuninės sistemos, pavargusiems, išsekusiems, neblaiviems (alkoholis „blokuoja“ šalčio pojūtį) žmonėms. Nušalti galima netinkamai apsirengus, esant drėgnai odai, odai liečiantis prie šalto metalo arba pučiant šaltam vėjui. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankšta ir šlapia avalyne, esant girtam, kraujuojant ir pan.) nušąlama net 3–7 º C temperatūroje.
– Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei sergate širdies ligomis ar vargina padidėjęs kraujospūdis, venkite šaltyje sunkiai dirbti. Prisiminkite, kad Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai. Jei privalote dirbti, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Darykite pertraukėles, kurių metu stenkitės pasišildyti patalpoje, gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą, – pataria D.Genienė. – Jei planuojate ilgiau būti šaltame ore, sočiai pavalgykite, tinkamai apsirenkite, apsiaukite neankšta avalyne. Pajutę, kad veidas šąla, darykite grimasas, t.y., mankštinkite veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti šaltyje, nestovėkite vietoje – kuo daugiau judėkite. Venkite alkoholio – šaltyje jis verčia organizmą išspinduliuoti šilumą. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai šalčio traumas patiria neblaivūs asmenys.
Pasak D.Genienės, nušalus labai svarbu suteikti tinkamą pirmąją pagalbą. Kai nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti galima nušalusią kūno dalį priglaudus prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties. Pagrindinė taisyklė – nukentėjusią kūno dalį atšildyti palaipsniui, kambario temperatūroje, stengiantis pamažu normalizuoti kraujotaką, duodant gerti šiltos arbatos. Jei nušalusią vietą ar galūnę skauda, tai liudija, jog nušalimas tik paviršinis. Kai ta vieta ar galūnė tampa nebejautri, vadinasi, paliesti gilesni sluoksniai. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Specialistė įspėja, kad grubiausia pirmosios pagalbos klaida – nušalusios vietos trynimas vilnone pirštine arba sniegu. Tokiu atveju greta šalčio traumos sukeliama dar ir mechaninė: šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau ją atšaldo. Blogiausia, kai bandoma nušalusią galūnę atšildyti, laikant ją virš laužo liepsnos, mirkant karštame vandenyje, naudojant šildytuvus, radiatorius ar krosneles, nes pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.
Nušalusių vietų negalima tepti jokiais riebalais ir tepalais. Nušalimo vietoje atsiradus pūslėms ar žaizdoms, tas vietas reikėtų uždengti steriliu tvarsčiu, tada susukti į minkštą, storą audinį, duoti gerti šiltos arbatos ir skubiai gabenti į gydymo įstaigą.
Specialistė primena, kad norėdami išvengti nušalimų, turime rūpintis savimi. Bet nepamirškime pasidžiaugti ir žiemos teikiamais malonumais.
