Geriausias vaistas – bendravimas(8)

Papasakokite apie Jūsų, kaip psichiatro, darbo pradžią Tauragėje.

– Psichiatrijos rezidentūrą baigiau Kauno medicinos universitete, iš viso 9 metai studijų. Kadangi žmona jau dirbo Tauragėje, iškart po studijų, 1999 m. liepos pirmąją įsidarbinau Tauragės apskrities ligoninėje gydytoju psichiatru. Dėl ligonių gausos, 2000 m. sausio mėnesį iki tol buvęs nervų–psichiatrijos skyrius buvo išskirtas į nervų ir psichiatrijos skyrius. Po atsiskyrimo vietoj 15 psichikos liga sergantiems lovų, skyrius buvo praplėstas iki 35 lovų.

Apskritai, sergančiųjų psichinėmis ligomis, mūsų skyriuje netrūksta visais metais. Ypač ligonių pagausėjimas jaučiamas kiekvieną rudenį. Ligoniams nebetelpant į skyrių, tenka ligonio stacionarinį gydymą atidėti vienai kitai savaitei.

Ilgas laiko tarpas dirbant toje pačioje darbovietėje neretai virsta rutina, o gal priešingai – Jums darbas – tai nuolatinis tobulėjimas?

– Dirbant psichiatro darbą per eilę metų atsiranda kasdienybės pojūtis, pakartotinai sugrįžta pacientai, kartojasi ligos paūmėjimai, susipažįstama ne tik su pacientu, bet ir su jo šeima. Tačiau net ir išgyvendamas tas pačias aplinkybes, bendraudamas su tais pačiais pacientais vis tiek atrandi kažką naujo. Nuolat  išlieka tik noras padėti žmogui.

Mūsų skyrius bendrauja su Rydštato St. Peter (vert.: Šv. Petro) ligonine. Jie atvažiuoja pas mus į svečius, skaito paskaitas, konsultuoja ligonius arba pasisemti patirties į Vokietiją pas kolegas Rydštate važiuoja mūsų darbuotojai. Nuolatinė draugystė su medikais iš Vokietijos neleidžia stovėti vietoje – verčia lygiuotis į užsienio partnerius. Malonu girdėti iš vokiečių profesoriaus Bergerio, kad mes gydymu neatsiliekame nuo vokiečių. Skiriasi tik finansavimas.

Ar psichikos sutrikimai vis dar laikomi „nepatogiomis ligomis“, apie kurias vengiama kalbėti, ar psichikos ligoms tampant akivaizdžia šių dienų problema žmonės atviriau pripažįsta savo bėdą ir kreipiasi pagalbos?

– Psichikos ligų stigma išlieka, tačiau palyginus su mano, kaip psichiatro darbo pradžia, pastebiu mažėjimą. Ligoniai aktyviau kreipiasi į psichiatrus, tačiau baimė būti gydomu Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje – išlieka. Nors aš apie Švėkšnos psichiatrijos ligoninės gydytojus galiu atsiliepti tik labai gerai.

Be to, psichinių ligų gydymas šiuolaikiniais vaistais yra ženkliai efektyvesnis: sumažėjo vaistų šalutiniai poveikiai, ligoniai nebe taip dažnai atsisako gydymo, rečiau susiduriame su ryškiu psichomotoriniu sujaudinimu.

Kiek ekonominis sunkmetis padidino Tauragės ligoninės psichiatrijos skyriaus pacientų, sergančių psichinėmis ligomis, skaičių?

– Manau, ligonių skaičius išlieka toks, koks ir buvęs. Ekonominis sunkmetis labiau nulėmė gydymo kokybę – ji suprastėjo. Ligoniai negali sau leisti priemokų už vaistus, neperka vitaminų, negali sau leisti adekvataus poilsio, trumpėja nedarbingumo trukmė. O kokybiškas poilsis – vienas svarbių gydymo būdų.

Tauragės apskrities ligoninė yra pakankamai pritaikyta ligoniams su psichiniais sutrikimais gydyti?

– Ligoninė atitinka visus reikalavimus, keliamus psichikos ligomis sergančiųjų gydymui. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad psichikos sutrikimais besiskundžiantieji neturėtų būti išskiriami iš kitų sergančiųjų gydant specializuotose ligoninėse, kitaip tariant, jie neturi būti tarsi diskriminuojami dėl savo ligos.

Ar psichiatro profesiją galima priskirti prie rizikingų profesijų grupės?

– Taip. Visuomet išlieka tikimybė susidurti su pacientų agresija. Ypač sudėtinga dirbti su neblaiviais pacientais, kurių, deja, kasdienybėje pasitaiko daugiau nei daug. Dažnai pasitaiko, kai neblaivų smurtaujantį vyrą žmona tempia į ligoninę, – šiuo atveju medikai bejėgiai. Norint pacientui padėti būtinas bendradarbiavimas su juo: toks vyras turėtų ateiti blaivus ir pats kalbėti apie pykčio proveržius. Girtumas ir smurtas nėra medicininė problema.

Ką darote susidūrę tu tokiu itin agresyviu pacientu?

– Kviečiame į pagalbą policiją, kuri padeda jį sutramdyti. Vertinant vietoje ligonio būklę, galime trumpam laikui fiksuoti pacientą. Tačiau pastebėję, kad bloga būklė linkusi tęstis ilgai, ligonį siunčiame į uždarą psichiatrijos stacionarą Švėkšnoje.

Ko galėtumėt palinkėti ar patarti „Tauragės kurjerio“ skaitytojams?

– Geriausias vaistas nuo visų psichikos ligų yra bendravimas. Turėkite draugų, nepamirškite artimųjų. Žmogui, kuris guodžiasi, skirkite laiko, išklausykite, net jei neturite ko jam patarti. Nesmerkite savęs už smulkius prasižengimus ir nenuvertinkite savęs lygindami su kitais. Geriau kasdien savęs paklauskite: „Ką aš galiu padaryti sau, kad man būtų geriau“.