Kodėl blogėja vaikų sveikata?(3)

2013-09-18 06:23

Eglė Marciuškienė

Prasidėjus naujiems mokslo metams ir atlikus vaikų profilaktinius patikrinimus aiškėja, kad vaikų sveikatos būklė blogėja kiekvienais metais. Ne išimtis iš šie metai. Pasak medikų, tik kas dešimtas vaikas – sveikas. Apie tai, kodėl blogėja vaikų sveikata, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, laboratorijos „Sosdiagnostika“ direktore, gydytoja Egle Marciuškiene.

– Kokios dažniausios sveikatos problemos kamuoja mūsų vaikus? Įprasta manyti, kad prie kompiuterių vis daugiau laiko praleidžiantys vaikai gadina akis ir dėl to formuojasi netaisyklinga laikysena. Kokia jūsų nuomonė?

– Mūsų vaikai serga ir pakankamai daug serga. Visiškai sveikų vaikų yra labai mažai. Dažniausiai vaikus kamuoja minėtosios kaulų sistemos ligos – iškrypę stuburai, netaisyklinga laikysena, bet labai daug yra vaikų, sergančių ūmaus kvėpavimo takų susirgimais, mažakraujyste, virškinamojo trakto ligomis, alergijomis ir, aišku, regėjimo sutrikimais. Labai daug kas kaltina kompiuterius, bet atsiranda vis daugiau straipsnių, kad regėjimui ir netaisyklingai laikysenai kompiuteris vis dėlto neturi labai didelės įtakos. Tuomet kyla klausimas: kas turi? Šiems negalavimams įtaką daro mokyklų familiarus požiūris į gydytojų nustatytus sveikatos sutrikimus. Vaikai, ypač vyresniųjų klasių, sėdi suoluose, nepritaikytuose jų ūgiui, į mokyklinę lentą ne visuomet žiūri tiesiai, dažnai – kampu, o tai labai vargina ir akis, ir kaulų sistemą. Be abejo, gyvenimo būdo pasikeitimas turi esminę įtaką blogėjančiai vaikų sveikatai. Vaikai vis mažiau juda, mažiau būna kieme, su saule mažiau pasigamina vitamino D.

– Norite pasakyti, kad vaikų sveikatą gadina ne tiek kompiuteris ir mažas fizinis aktyvumas, kiek akivaizdus vitamino D trūkumas?

– Mėnesio sulaukusiam vaikučiui pediatras paskiria vitamino D lašiukų. Ir mamytės lašiukus duoda taip, kaip gydytojas liepė. 2012 m. atlikta vitamino D tyrimų analizė tarp mūsų laboratorijose tirtųjų asmenų, taip pat ir vaikučių, parodė, kad vaikams iki dvejų metų vitamino D kiekis kraujyje yra normalus. Optimalų kiekį šio vitamino turi 57 proc. tirtųjų vaikučių. Ir staiga tik 13 proc. vyresniems nei dveji metukai vaikams užfiksuotas optimalus vitamino D kiekis. Net 85 proc. šios amžiaus grupės vaikų turi stoką arba deficitą, 2 proc. – kritinį deficitą. Nuo 6 iki 18 metų amžiaus grupėje 27 proc. vaikų turi kritinį vitamino D deficitą. Manau, dėl šios statistikos kaltas gyvenimo būdas: visiškai nebūname kieme, maitinamės nevisaverčiu maistu, o mamos nebeduoda vitamino D papildų. Susidariusi nuomonė, kad vitamino D reikia duoti iki dvejų metukų, o paskui mes pamirštame. Galbūt pamiršta mamos, nes vaikai išeina į darželį, mamos išeina į darbus ir vitamino D vaikai negauna. Dėl to, matyt, prasideda problemos. Ir alergijos, ir regos sutrikimai, ir visos kaulų bei raumenų sistemos ligos. Iki metukų mes bijome rachito, arba kad kauliukai augs ir jie iškryps ir bus šiuo metu jau retai pasitaikančio O arba X formos kojytės. Bet vaikai auga iki 18–20 metų ir kaulams reikia nuolat vitamino D ir kalcio. Jo vaikai nebegauna, todėl silpsta kaulai, jie minkštėja, silpsta raumenys, todėl kyla ir kitos problemos.

– Kai kurie sąmojingesni tėvai yra pasibaisėję vaikų profilaktiniais patikrinimais. Esą be jokių objektyvių tyrimų pediatrai ir šeimos gydytojai išrašo pažymas, jose dažniausiai pažymėdami tik akivaizdžiai matomus regos ir laikysenos sutrikimus. Ar tai tiesa? Jeigu vaikams profilaktiškai būtų atliekami kraujo tyrimai, kaip manote, ar tai iš esmės pakeistų ir taip blogą vaikų sergamumo statistiką? Ar patys vaikai dėl to nenukenčia?

– Žinoma, kad nukenčia. Jeigu vaikas visus metus buvo daugiau ar mažiau sveikas, kartais pasloguodavo, bet mamytė nevedė jo pas gydytoją, nes, ne paslaptis, vedam į darželius ir sloguojančius, ir pakosinčius vaikučius, jeigu jis nekarščiavo, mamai nereikėjo su juo likti namie, todėl tokie vaikai nesilankė pas gydytoją ir jiems nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimai. Nuėję vieną kartą per metus, aišku neišsakome skundų, nes mes nueiname pasitikrinti profilaktiškai. Gydytojas klausia: kuo skundžiatės? Atsakome: mums reikia pažymos. Jeigu reikia tik pažymos, gydytojas paprastai pažiūri stuburiuką, akytes, pamatuoja kraujospūdį, tačiau kraujo tyrimus pamiršta. Ir dažnai visi pamirštame, kad iš bendro kraujo tyrimo mes galime pamatyti, kad vaikui galbūt trūksta geležies ar vitamino B12, ar folinės rūgšties ir kitų medžiagų, kada prasideda mažakraujystė. Mamos stebi, kad vaikas vangus, lėtas, greit pavargsta. Paprastas bendras kraujo tyrimas gali atsakyti į labai daug klausimų.

– Jūs esate sudariusi specialias vaikų profilaktikai ir sveikatinimui skirtas laboratorinių tyrimų programas. Kokius kraujo tyrimus rekomenduojate kasmet atlikti vaikams, kad žinotume tikrąją vaikų sveikatos būklę?

– Kai dariau programą vaikams, aš perskaičiau labai daug rekomendacijų, todėl įtraukti patys pagrindiniai tyrimai. Tai yra ir bendras kraujo tyrimas, bendras cholesterolis, gliukozė. Žinome, kad vaikai labai dažnai suserga I tipo cukriniu diabetu, kuris neretai nustatomas vaikui patyrus komą, nes niekas vaikams netiria gliukozės kiekio kraujyje profilaktiškai. Jeigu vaikams bent kartą per metus padarytų gliukozės tyrimą, galbūt mes tikrai atrastume žymiai anksčiau angliavandenių apykaitos sutrikimus. Tas pat su cholesterolio kraujyje kiekiu. Šis tyrimas gali padėti iš anksto nustatyti, kad vaikas turi problemų, o ne 15–16 metų paaugliams staiga diagnozuojamos rimtos patologijos. Vaikams, ypač paaugliams ir bręstančioms mergaitėms yra labai aktualu tirti skydliaukę, nes tokiu metu prasideda įvairių endokrininių liaukų aktyvūs procesai ir dėl to kyla problemų. Mergaitėms krenta svoris, tėvai mano, kad jos specialiai lieknėja, nes nori būti gražios, o mamos net nepagalvoja, kad tai – skydliaukės problema.

– Jūsų laboratorija atlieka daug kraujo tyrimų vaikams, taip pat konsultuojate ir pediatrus, ir vaikučių tėvelius. Kaip manote, kiek Lietuvoje yra visiškai sveikų vaikų?

– Aš manau, kad visiškai sveikų vaikų procentais yra labai mažai. Dažniausiai apie problematiškus vaikus šnekame tik tada, kada jau matome pakitimus. Aš manau, kad iki 10 proc. yra visiškai sveikų vaikų. Visi kiti turi problemų.

– Prie savivaldybių įkurti visuomenės sveikatos biurai daug dėmesio skiria sveikai gyvensenai, visuomenės sveikatos specialistai dirba šalies mokyklose. Kodėl tokia baisi vaikų sveikatos būklės statistika? 

– Kadangi esu trijų vaikų mama, matyt, žiūriu į tą problemą ne tik kaip gydytoja, bet ir kaip mama. Pas mus labai daug prevencijos yra draudimo būdu. Jeigu paauglys vaikas rūko, tai bausime tėvus. Galima pagalvoti, kad tėvai nuolat stovi vaikams už nugaros  ir žiūri, ką jie daro, o kai pamato, kad blogai daro – sako „nu nu nu“. Tai yra didelio gyvenimo tempo problema. Tai yra pinigų stokos, kada tėvai dirba keliose darbovietėse ir mažai dėmesio gali skirti vaikams, problema. Aš prisimenu savo vaikystę: pusryčiai su tėvais, pietūs su tėvais, vakarienė su tėvais. Mes bendraudavom, tėvai matydavo, ką valgau, ir stengdavosi duoti kokybišką, visavertį maistą. Dabar tėvai išbėga, vaikai atsikelia, kada pavalgo, kada nepavalgo, išeina į mokyklas, o mokykloje vėl greitas maistas, „Coca cola“, bulvių traškučiai. Vakare dažnai tėvai pareina, kai vaikai jau miega. Ir drauskim mes nedraudę, bet kol nesudarysime sąlygų auginti vaikus ir skirti jiems dėmesio tiek, kiek užsienyje mamos gali skirti dėmesio dirbdamos puse etato, mes tikrai nepasieksime gerų rezultatų – vaikai nevalgys gerą maistą, nebus prižiūrėti.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras