Svečiuose pas Rydštato bičiulius Vokietijoje(4)

Lenkijos keliais į Europą

Per lietumis plūstančią Lenkiją beveik 1,5 tūkstančio kilometrų turėjęs įveikti autobusas pamažu vinguriavo Rydštato kryptimi. Lenkijos keliai vairuotojams vis dar žavesio nekelia. Tauragės Vokietijos bičiulių draugijos nariai garsiai aptarinėjo iš ten gyvenančių savo pažįstamų gautas naujienas arba stebėjosi sparčiai besikeičiančiais Lenkijos vaizdais. Asbestinio šiferio keitimo programa ir namų renovavimas Lenkijoje tiesiog vos ne per metus pakeitė mažų miestelių ir kaimų vaizdą. Per autobuso langą nesunku pastebėti čia klestintį smulkųjį verslą, nes kiekviename pakelės kaime, o dažnai ir kieme, siūloma kokia nors prekė ar paslauga. Panašu, kad skalūnų dujos iš tikrųjų Lenkiją išvaduos iš energetinės priklausomybės nuo „Gazpromo“. Amerikiečių vertinimais, iš visoje Lenkijos teritorijoje esančių skalūnų galima išgauti net 3 trilijonus kubinių metrų dujų. Visos Lenkijos metinis poreikis sudaro 14 mlrd. kubinių metrų. Jei amerikiečių prognozės pasitvirtintų, dujų atsargų užtektų maždaug 200 metų, o Lenkija galėtų ateityje atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos ir net eksportuoti dujas. Dabartiniu metu Lenkija importuoja 73 proc. dujų, reikalingų šalies poreikiams tenkinti. Kai lenkų kiemuose pamatai baltai šviečiančius miniatiūrinius dujų rezervuarus, pradedi galvoti, kad šios šalies energetinės nepriklausomybės diena visiškai netoli.

Krumštatas – draugystės stadionas

Kai autobusas nubėgęs kelis šimtus kilometrų Vokietijos automagistralėmis pagaliau pasiekė tikslą ir sustojo prie Krumštato stadiono, sunku buvo tikėtis, kad šitaip šiltai būsime sutikti. Jau kelintą kartą į Rydštatą atvykstantys Vokietijos bičiulių draugijos nariai prie krūtinės spaudė savo senus pažįstamus, o tie vos ne su ašaromis akyse dalijosi susitikimo laime. Vokietijos bičiulių draugijos Tauragėje pirmininkas Vilius Petrauskas ir su vertėjos pareigomis šauniai susidorojanti Regina Gudjonienė šeimininkams pristatė pirmą kartą atvykusius svečius iš Tauragės. Tautodailininkė Juzefa Bružienė sulaukė ne tik Rydštate gyvenančių draugų, bet ir spaudos dėmesio. Rydštato regiono laikraštis „Ried Echo“ viešnagės proga išspausdino jos kūrybinį portretą.

Vokiško verslo keliais

Šeimininkai tauragiškiams pasiūlė gana įtemptą dienotvarkę. Kitą dieną Rydštato Lindenhofo restorane burmistras G.Kummeris pasakė sveikinimo kalbą ir pakvietė iškilmingų pietų. Po to tauragiškiai apžiūrėjo Groß-Gerau apskrities ligoninę, susipažino su naujausiomis ligų diagnostikos priemonėmis, lankėsi moderniame Gimdymo skyriuje. Bičiuliai iš Vokietijos supažindino tauragiškius su smulkiojo verslo įmonėmis. Hunsriuk miestelyje apsilankėme Hesso Kirschweilerio pusbrangių akmenų apdirbimo dirbtuvėse. Čia, panašiai kaip Neringoje ar Palangoje gintarą, amatininkai pjausto ir šlifuoja iš įvairų šalių atvežtus pusbrangius akmenis ir iš jų gamina įvairius papuošalus: koljė, karolius, apyrankes. Gamybos procesą demonstravęs meistras kiekvienam tauragiškiui padovanojo po gabaliuką jaspio akmens. Poliruotas jaspis, turintis ryškų paveikslą, yra laikomas talismanu, apdovanojančiu aiškiaregyste, sakoma, kad jaspis yra jėgos bei apsaugos akmuo. Po pietų vykstame į Bernkastel-Kues vietovę, kur žavios ponios Marios ir tvirto ūkininko Jossepho Hubertų šeimos vyno rūsyje pradedame vyno degustaciją. Kiek apšilę susipažįstame su vyno saugyklomis ir vynuogynų apdirbimo technika. 8 hektarų vynuogyne plušantis ūkininkas plečia savo veiklą ir ieško vyno realizacijos partnerių Lietuvoje ir Rusijoje.

Kitą dieną lankėmės Walldürn-Gerolzahno mieste, kur aplankėme Berres makaronų gamyklą. Šios gamyklos ištakos iš dalies yra panašios su mūsų krašto verslų. Pradėjusi savo veiklą garaže, šiuo metu moderni, gal šimto rūšių makaronus gaminanti įmonė yra puikus klestinčio verslo pavyzdys Vokietijos provincijoje.

Profesoriaus dr. Hartmuto Bergerio rūpesčiu Philippshospital ligoninėje medikams surengta konferencija „Aktualios psichiatrijos problemos Lietuvoje ir Vokietijoje“. Konferencijoje pranešimą skaitė tauragiškis gydytojas psichiatras Andrius Kačergius ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėja Danguolė Survilaitė. Kol vyko konferencija, su medicina nesusiję tauragiškiai apžiūrėjo šios ligoninės muziejų, aplankė Rydštato apylinkes.

Sekmadienį tauragiškiai praleido su savo šeimininkais, kurių namuose gyveno. Bičiuliai iš Vokietijos tauragiškius vežė į Vokietijos finansų sostinę Frankfurtą, kiti lankėsi Mainco, Darmštato miestuose, pabuvojo Heidelbergo ir Auerbacho pilyse arba džiaugėsi vaikštinėdami vaizdingomis mažų miestelių apylinkėmis.

Atsisveikinome, kad vėl susitiktume

Paskutinę viešnagės dieną draugai iš Vokietijos tauragiškiams surengė įspūdžių ir reginių puotą. Nuo Rudesheimo pakilę funikulieriumi atsidūrėme Niederwaldo kalvos viršūnėje, kur stovi 250 metrų virš Reino slėnio iškilęs didžiulis paminklas, simbolizuojantis Vokietijos vienybę. Antrą Sekminių dieną čia susirenka visų Vokietijos žemių atstovai ir besibaigiančią šventę palydi muškietų bei pabūklų salvėmis. Reginys iš tiesų be galo įspūdingas. Po to laivu plaukiojome po Reiną. Kai vakare orkestras pakvietė į atsisveikinimo vakarą, buvo liūdna, kad viešnagė turi pabaigą. Atsisveikinimo vakare Rydštato Vokiečių-lietuvių bendruomenės pirmininkui Kurtui Ernstui ir jo aktyviausiems pagalbininkams buvo įteiktos atminimo dovanos, fotoklubo „Fotojūra“ vardu klubo narys Renaldas Malychas miestui padovanojo čia eksponuotą fotografijų parodą apie Tauragę.

– Prieš 15 metų prasidėjusi draugystė tampriai suartino tolimų kraštų žmones. Kai kurie tapo artimesni už gimines. Atsirado bendrų profesinių arba kultūrinių interesų. Rydštatas Tauragėje jau nėra neatrasta žemė, kaip ir Tauragė Vokietijoje. Kas gali būti vertingesnio už ant skruosto sužibusią išsiskyrimo ašarą ir vėl išsiskleidusį susitikimo džiaugsmą. Ar ne jų šiluma matuojama žmogiško gyvenimo prasmė? – atsisveikindamas su bičiuliais sakė Vokiečių draugijos Tauragėje pirmininkas V.Petrauskas.