Abejingų nepaliekanti istorija: išgydė mirti pasmerktą augintinį(8)

Morta MIKUTYTĖ | morta@kurjeris.lt

2019-11-10 09:16

Rasa ir Bugis. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tauragiškės Rasos Žemaitytės ir Jorkšyro terjero Bugio draugystė skaičiuoja jau šeštus metus. Tačiau praėjusią vasarą augintinis sukėlė itin didelį susirūpinimą. Sunki liga, dėl kurios daugelis veterinarų tik kraipė galvas, buvo įveikta Lietuvoje gerai žinomo veterinaro Pauliaus Morkūno.

Nedidelis šuniukas Bugis pas Rasą Žemaitytę pateko prieš kiek daugiau nei penkerius metus, kai draugas nusprendė jai padovanoti išsvajotą augintinį. Mergina pasakojo, kad nuvykus apžiūrėti jaunų šuniukų vados, būtent Bugis atbėgo pas ją pirmasis ir žaismingai įkando. Netrukus ir iškeliavo su ja į namus.

Viskas šioje istorijoje būtų gražu, jei ne nuoširdžią, besąlygišką draugystę sudrumstusi sunki liga.

– Liepos mėnesį išvykau trumpam į užsienį pas draugą, o Bugį palikau prižiūrėti mamai. Tik vėliau man grįžus į Lietuvą sesuo ties Kryžkalniu pasakė, jog Bugiui blogai. Sužinojau, kad vežė pas veterinarą Tomą Bartušį, vėliau vežiojo į Šilalėje esančią veterinarijos kliniką. Buvo kasdienės lašinės ir vaistai, tačiau niekas negelbėjo, Bugio savijauta vis blogėjo, – jautriai ligos pradžią prisiminė Rasa.

Rasos Žemaitytės asmeninio albumo nuotrauka

Vos grįžusi namo augintinio sveikata ėmė rūpintis ji pati. Tęsė keliones pas veterinarus, nors nesimatė jokių perspektyvų. Galiausiai, kaip pasakojo Rasa Žemaitytė, ji nusprendė pagalbos ieškoti socialiniame tinkle, su viltimi, kad pavyks rasti Bugiui pagalbą.

– Vieną vakarą Bugis tik drebėjo ir žiūrėjo į vieną tašką. Nebesugalvojau, ką dar galiu padaryti, tai pagalbos ėmiau prašyti feisbuke, tiesiog vyliausi, gal kas žino, į ką dar galėtume kreiptis. Daugybė žmonių rašė rekomendacijas ir ne vienas pasiūlė kreiptis į Paulių Morkūną. Radau jo kontaktus, tačiau susisiekus su jo klinika paaiškėjo, kad pas jį patekti itin sunku – laukti tektų kone du mėnesius. Bet pabandžiau parašyti jam asmeniškai ir nupasakojau visą situaciją. Buvo sunku patikėti, kai jis atrašė su kvietimu jau iš ryto atvykti, – jautrios istorijos detalėmis dalijosi tauragiškė.

Sudėtingas ir iki pat šiol trunkantis augintinio gydymas prasidėjo. Ilgai nebuvo aišku, kas keturkojui, kokia liga kamuoja. Galiausiai Rasai su Bugiu teko ir išsiruošti kelionei į sostinę, kur buvo suplanuoti detalūs tyrimai. Paaiškėjo, kad augintiniui vėžys. Turbūt daugelis po tokios diagnozės tiesiog nuleistų rankas ir šunį užmigdytų. Tačiau su ašaromis akyse Rasa pasakojo, kad norėjo žinoti, jog viską padarė, idant Bugis gyventų.

– Iš tyrimų buvo aišku, kad Bugiui labai blogai, jam stemplės vėžys, o tai gana retai pasitaikantis atvejis, ir jau yra metastazių. Specialistai nutarė jį operuoti. Per savaitę Bugis iškentėjo tris narkozes. Kitų atliktų tyrimų rezultatai buvo taip pat blogi ir veterinaras jau sakė, nebeišmanantis, ką dar gali padaryti. Prieš dar vieną operaciją verkiau ir jau atsisveikinau su Bugiu, nes buvom susitarę, kad jei nepavyks, tada nekankinsime daugiau jo. Bet po operacijos išėjęs Paulius tik pasakė, kad mažylis nori gyventi ir atsibudo, – vasarą išgyventą košmarą prisiminė „Tauragės kurjerio“ pašnekovė.

Šiandien Bugis sveiksta. Rasos Žemaitytės asmeninio albumo nuotrauka

Gydymas dar nebaigtas, tačiau, kaip teigė Rasa, rugpjūčio 19 dieną jau gali švęsti antrą mažojo Bugio gimtadienį, kai jis pabudo po sudėtingos operacijos ir pamažu ėmė taisytis.

– Buvo per tą laiką visko. Išmokau pati lašines statyti, suleisti vaistus. Tik kateterio dar nemoku įstatyti. Aplinkinių požiūrio taip pat sulaukiau visokio. Vieni baisėjosi, kai šuniukui lauke bloga pasidarydavo, kiti apskritai siūlė vaikus man gimdyti, o ne šunimi rūpintis. Bet aš manau, kad turiu Bugiui atsidėkoti už visą meilę, kurią jis man besąlygiškai atidavė. Nenorėjau lengvai pasiduoti. Esu labai dėkinga mamai su patėviu ir sesei už nuoširdžią pagalbą. O Paulius Morkūnas padarė viską, ką galėjo, – džiaugsmo neslėpė Bugio šeimininkė.

Paulius Morkūnas. Asmeninio albumo nuotrauka

Jauna moteris atvira, gydymas nebuvo pigus ir, kaip pati sakė, galėjo už tuos pinigus įsigyti ne vieną kitą augintinį. Tačiau šiandien aplink lakstantis, sveikstantis ir mylintis Bugis atperka visas patirtas išlaidas.

– Aš labai noriu, kad žmonės įsigydami augintinį suprastų, jog tai nėra žaislas ir negalima eiti lengviausiu keliu – užmigdyti. Mane ir Bugį palaikė artimieji, gavau daugybę nepažįstamų žmonių palaikymo žinučių, vos spėjau visiems atrašinėti. Po siaubingo periodo tik dabar pradėjau išsimiegoti. Esu tikra, kad savo augintinius mylintys šeimininkai mane supras, – meiliai glostydama sveikstantį Bugį ir negailėdama padėkos žodžių veterinarui Pauliui Morkūnui tvirtino Rasa.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras