Laimės turi tiek, kiek pats jos susikuri(2)
Kristina Vaičiulienė laiminga turėdama gausią šeimą. Autorės nuotrauka
Susitikus su sena pažįstama Kristina Vaičiuliene kalba sukosi apie vaikus ir anūkus. Moteris visuomet turi malonių naujienų apie savo gausios šeimos narius – dvi dukras, sūnų, du žentus, marčią ir aštuonis anūkus.Šiandieną džiaugdamasi gyvenimu Kristina neslepia, kad likimas visko jai buvo atseikėjęs, ir ne tik sėkmės ar džiaugsmo akimirkų, bet ir neblėstančio skausmo.
Vyresnius žmones dėl sumažėjusios veiklos, bendravimo stokos neretai aplanko depresinės nuotaikos. O Kristina visuomet linksma, greita, kuo nors užsiėmusi. Gerai jaustis jai padeda bendravimas su dukrų ir sūnaus šeimomis, visos trys šeimos gyvena Tauragės rajone, glaudūs ryšiai su artimaisiais, darbas sūnaus ir dukters firmose.
Kristiną pažįstu keletą dešimtmečių. Susipažinome tuomet, kai ji, baigusi Žemės ūkio akademiją, ekonomiste pradėjo dirbti kolūkyje Gaurėje. Daug kas buvo nustebintas, kai jaunąją ekonomistę įsižiūrėjo vienuolika metų vyresnis kolūkio pirmininkas Petras Vaičiulis, neeilinė, poetiška asmenybė – solidus ūkio vadovas rašė eilėraščius. Jiedu kartu pragyveno beveik keturiasdešimt metų, susilaukė trijų vaikų – Vilmos, Artūro, Lijanos. Tačiau Petras nesulaukė vaikaičių, nespėjo pasidžiaugti jų gausiu būriu, infarktas pakirto jauniausiai dukrai dar nesulaukus pilnametystės. Aštuoni anūkai senelį pažįsta tik iš nuotraukų ir močiutės pasakojimų.
Kristinai staigi vyro netektis buvo skaudi, bet pats skaudžiausias įvykis buvo abiejų jos tėvų nužudymas. Tuomet vyras dar buvo šalia, nors ir pasiligojęs.
Dabar spauda mirga pranešimais apie apiplėštus, nužudytus žmones, skaitome apie masinę mirtį sėjančius maniakus, o 1988-aisiais kraupus įvykis, kada savo namuose buvo nužudyti Kristinos
Tėvai, Zofija ir Juozas Šetaičiai, sukrėtė rajono visuomenę.
– Mama po patirtos avarijos buvo silpnos sveikatos, todėl, kai tėveliui prireikė daryti akių operaciją, jie nusprendė nebelaikyti gyvulių. Plėšiką ir žudiką į jų namus priviliojo už gyvulius gauti pinigai, – pasakojo Kristina.
Po žudynių pirmoji į senelių namus atvažiavo mažametė Vaičiulių dukra Lijana. Laimė, kad ji neapėjo viso namo, nematė kitame kambaryje ant slenksčio suklupusios močiutės, radusi lovoje gulintį senelį pagalvojo, gal kartais jis prisivaišino ir grįžo tėvams pranešti.
Žiaurus plėšikas ir žudikas buvo surastas ir nuteistas. Tai buvo jaunuolis iš Dapkiškių kaimo. Žmonės jam pripaišo ir dar dvi tame krašte neišaiškintas vienišų senučių žmogžudystes.
Nugalėjo tėviškės trauka
Nors tėviškę gaubė skaudūs prisiminimai, po Nepriklausomybės atkūrimo Kristina ryžosi atsiimti senelių ir tėvų turėtą žemę – dešimt hektarų. O sūnus Artūras ir duktė Vilma su šeimomis Ceikiškės kaime kūrė savo verslą – augino daržoves, įkūrė automobilių laužyną „Autoežeruona“. Dabar šioje bendrovėje dirba duktė Vilma su žentu ir pati Kristina. Vilma ir Antanas Venckai šiame kaime įkūrė savo sodybą.
Kristina sužavėta, kad žentas atpirko kadaise jos senelio parduotus dešimt hektarų – visa Šetaičių žemė sugrįžo į vienas jų palikuonių rankas. Tačiau Venckai žemės ūkiu nebesiverčia, turi daug kitos veiklos. Bet žemė – didelė vertybė, ypač esanti netoli miesto, be to, gal Venckų vaikai ar anūkai kada nors ja susidomės.
Kristina negaili šiltų žodžių žentui Antanui, vis plečiančiam savo veiklą, įgyvendinančiam naujas idėjas.
– Kai Tauruose nusipirko miško, dar nebuvo sumanęs, ką ten darys. Lankydamasis kitose šalyse susižavėjo nuotykių parkais, kai ką iš to, ką matė, įsitaisė savo sodyboje Ceikiškėse, paskui sumanė Tauruose įrengti poilsinę ir nuotykių parką. Kitur tokie parkai populiarūs, galima iš to pragyventi, pas mus gal dar trūksta reklamos, – sako Kristina.
Prie šio Venckų verslo prisidėjo Vilmos sesuo Lijana – įsigijo reikalingos įrangos ir teikia maitinimo paslaugas, bet ji spėja dar ir padirbėti kirpėja Tauruose, kur gyvena su šeima. Parke dirba ir vyriausia Venckų duktė studentė Lolita, būsimoji ikimokyklinukų auklėtoja.
Antanas atranda laiko su džipais dalyvauti bekelės varžybose, ir sūnų Mindaugą šis sportas paviliojo.
– Kaip jis džiaugėsi iškovojęs pirmąją taurę! – mena Kristina. Ji mano, kad dalyvavimas bekelės varžybose su džipais anūkui padėjo apsispręsti studijuoti kūno kultūrą.
Kiekvienas – vis kitoks, bet visi brangūs
Vyriausi Venckų vaikai jau pasirinko savo kelią – abu studentai. Pasak Kristinos, mažiausias Eimantas yra didelis gamtos ir gyvūnų mylėtojas.
– Jis iš gilių vazone ant palangės išaugino du ąžuolus ir pasodino sodyboje, jie jau ūgtelėję, – šypsosi Kristina.
Sūnus Artūras su žmona Lilijana augina tris vaikus – Aistė rudenį pradės mokslus meno koledže Škotijoje, Laura – „Versmės“ gimnazijos moksleivė, Nojui – treji metukai.
Jauniausia Kristinos duktė Lijana su vyru Deividu augina šešiolikmetę Korneliją ir dvejų metukų Urtę. Mažiausia anūkė labai dažnai būna pas močiutę, jos bute sename Tauragės daugiabutyje pilna mažosios žaislų.
Įspūdingi šeimos suėjimai
Per Kalėdas visa šeima susirenka kieno nors namuose. Tuomet privalu visiems tradiciškai pasipuošti karnavaliniais rūbais.
– Pati šventėms pradėjau ruošti anūkams apdarus, taip persirengimai ir prigijo. Per Antano keturiasdešimtmetį visi, net ir svečiai buvo persirengę kaubojais. Ir vaišės buvo kaubojiškos – lauke, nors buvo kovo mėnuo, – prisiminimais dalijasi Kristina.
Pasak jos, įspūdingiausia šventė buvo, kai per jubiliejinį gimtadienį anūkai surengė jai koncertą.
K.Vaičiulienė įsitikinusi, kad šeimos šventės, artima šeimos narių draugystė labai svarbi. Jos artimųjų rate viskas persipynę: duktė Vilma ir marti Lilijana – klasės draugės, anūkės Laura ir Kornelija mokosi vienoje klasėje. Pati Kristina dirba dukters ir žento įmonėje „Autoežeruona“ ir dukters Lijanos įsteigtoje „Braškėje“ – tvarko buhalterinius dokumentus. Kur nors į darbą eiti jai nereikia, darbo kabinetas – bute. Sūnus Artūras verslą kuria su klasės draugo šeima ir su žmona.
– Mes visi vieni kitus paremiame, padedame, todėl taip gyventi lengviau, – atsisveikindama sakė Kristina.
