Iveta Skurvydienė: „Einantį likimas veda, o besispyriojantį tempia...“(5)

– Kas Jus atvedė į Tauragę ir taip ilgai joje užlaikė?

– Gimiau, augau ir mokiausi Vilniuje, bet nesureikšminu gyvenimo dideliame mieste ir iš apskritai gyvenamosios vietos, svarbu, kad būtų galima gyventi Lietuvoje. O gyvenimas nedideliame mieste turi daug privalumų. Tai jau supranta nemaža dalis didmiesčių gyventojų ir būstus renkasi priemiesčiuose. Mudu su vyru Audroniu, mūsų sūnums dvynukams tuomet buvo penkeri, Vilniuje pardavėme butą, pastogę įsigijome Tauragėje. Nesigailiu iš Vilniaus išvažiavusi, man patinka Tauragėje gyventi, netgi įsigijome sodybą rajone, ketiname ten keltis, būti dar arčiau gamtos.

Baigusi Vilniaus universitetą nepabūgau išvažiuoti dirbti į nedidelį Žemaitijos miestelį Salantus. Kai atsirado galimybė užsiimti moksliniu darbu, grįžau į Vilnių, pradėjau biomedicinos mokslo doktorantūros studijas Vilniaus universitete. Man reikėjo dirbti ne tik mokslinį, bet ir klinikinį darbą, kai pasiūlė vadovauti ligoninės Vaikų skyriui, 1995 metais atvažiavau į Tauragę.

– Antrą kadenciją esate rajono tarybos narė, kas Jus paskatino žengti į politiką?

– Turbūt tai, kad nesu linkusi būti nuošalėje. Teko būti kurso seniūne universitete, darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke savo pirmoje darbovietėje – Salantų ambulatorijoje. Su liberalų ir centro sąjunga į Tauragės rajono savivaldybės tarybą ėjau dėl to, kad mane pakvietė ir paskatino Tauragės rajono žmonės – draugai, bendradarbiai, pacientai, kaimynai. Antrąkart savivaldos rinkimuose dalyvavau jau turėdama Tauragės rajono medicinos darbuotojų pasitikėjimą ir įpareigojimą taryboje atstovauti ne vien sveikatos priežiūros darbuotojų interesams, bet ir dalyvauti formuojant rajono gyventojų sveikatos politiką, saugant LR įstatymais garantuojamą visų gyventojų viešąjį interesą –  teisę gyventi ir dirbti saugioje aplinkoje.

– Palyginkite abi tarybas, kokios jos, kuo panašios, kuo skiriasi?

- Dabartinėje ir buvusioje rajono taryboje, beje, kaip ir anksčiau buvusiose, didžiąją dalį „kėdžių“ užima patyrę rajono politikai. Dabartinėje taryboje jau yra nemažai naujų jaunų veidų. Tai džiugina, nes į tarybą išrinkti išsilavinę jauni politikai yra ženklas, kad rajono jaunimas domisi savivaldos reikalais ir nori turėti taryboje savo atstovus. Žingsnis  pirmyn būtų, jei Tauragės rajono jaunieji politikai susiburtų į frakciją, nepaisydami priklausomybės skirtingoms partijoms, ir prisidėtų prie rajono valdžios kokybės gerinimo. Visuomenei visada blogai, kai reikalaujama paisyti tik vienos nuomonės ar pripažįstamas tik vienas teisingumas.

– Ar sunku buvo medikei persikvalifikuoti į politikes?

– Nepersikvalifikavau, tik išsakau motyvuotą poziciją. Mano pasirinkimas ir gyvenimo kelias – medicina. Gal be reikalo galvojama, kad medikai yra apolitiški. Politiką aš suvokiu kaip erdvę, kuri gyvenimo kelyje šiandien supa mane ir mano pakeleivius. Politika – tai aktyvi žmogaus pozicija visuomenėje, tai įsitikinimų turėjimas ir jų derinimas su savo ir kitų žmonių troškimais ir poelgiais. Viso to tikslas – kad žmonės gyventų saugiai ir laimingai. Suvokiu, kad mano, kaip ir Jūsų, namai – Žemė. Visi turime mokytis ir išmokti tinkamai prižiūrėti savo namus, kad juos, saugius ir tinkamus gyventi, paliktume tiems, kurie ateis gyventi po mūsų. Tai vienintelė gyvybės Žemėje išsaugojimo sąlyga ir Tauragėje, ir Paryžiuje, ir skurdžiame Afrikos kaimelyje, kurio pavadinimo nerasime pasaulio žemėlapiuose.

– Tapote viena kvalifikuočiausių pateikiamų svarstyti dokumentų kritike, siekiate, kad būtų pašalintos klaidos, vėliau netektų taisyti priimtų sprendimų. Kur ir kada to išmokote?

– Gilinuosi į kiekvieną pateiktą dokumentą, stengiuosi suprasti, klausiu kitų. Kadaise man mama sakydavo: pirmiausiai išsiaiškink esmę. Tarybos nariai kartais turi tapti ekspertais. Įvairių gyvenimo sričių specialistų ir ekspertų darbas tiek vietos savivaldoje, tiek vešliuose didžiosios politikos vynuogynuose duoda naudos visuomenei. Šių dienų politika turi būti itin kokybiška, lanksti, operatyviai ir išmintingai derinanti skirtingas pozicijas ir nuomones vienam tikslui - tarnauti žmonėms ir pelnyti jų pasitikėjimą valdžia.

- Liberalcentristai rajone buvo pelnę pasitikėjimą, praėjusią kadenciją buvo sudarę valdančiąją koaliciją. Kaip vertinate per vieną kadenciją įvykusius du valdančiosios koalicijos „apvertimus“, mero Roberto Piečios tyčinį kompromitavimą, nors vėliau kaltinimai jam išnyko kaip dūmas..?

– Visa tai įvyko dėl išorinių priežasčių. Turiu filosofijos daktaro laipsnį, todėl privalau visuomenės reiškinius vertinti šio mokslo požiūriu, be emocijų. Nepaslaptis, kad mūsų partijoje gausu lyderių ir stiprių asmenybių, mes didžiuojamės savo narių profesinėmis kvalifikacijomis ir gebėjimais įvairiose ekonominio ir politinio gyvenimo srityse. Lyderių partijos turi drausmės problemų, taigi čia nerasi aklo paklusimo vadui tik dėl to, kad jis taip nusprendė. Mūsų partijos vadovavimas negrindžiamas instinktais (sukelti baimę, sutrikdyti savisaugą – išmušti žemę iš po kojų, priversti kovoti dėl išlikimo ar aukotis), mes manome, kad šie valdymo metodai netinka kuriant mąstančių ir kūrybingų bei laisvų nuo prietarų žmonių visuomenę. Mūsų partijos strategija aiškiai netiko mūsų politiniams oponentams, ir jie ėmė veikti jiems priimtinomis priemonėmis, kurios iš tiesų pasiteisino karų ir pučų metu, galbūt ir praeityje buvusių imperijų išsaugojimo tikslais. Žmonių instinktus valdančios priemonės netinkamos taikios demokratijos sąlygomis, nes trikdo visuomenės saugumo jausmą, skatina nepasitikėti kitais žmonėmis ir valdžia (nes jie nuolat tarp savęs pjaunasi), tuo būdu mažina meilės ir laimės koncentraciją žemės lopinėlyje, kuris vadinamas Lietuva.

– Kaip liberalcentristai keliasi po patirtų smūgių, kokius planus puoselėja?

– Mūsų planai išlieka tie patys – sutelkti jėgas ir kurti Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems. Kasdienis mūsų partijos narių darbas Seime, miestų ir rajonų tarybose, jaunimo organizacijose, visuomeniniuose judėjimuose ir yra pilietinio aktyvumo įrodymas. Valdančiojoje koalicijoje dirbti ir siekti tikslų dažniausiai būna lengviau. Skirtingų nuomonių derinimas ir optimalaus sprendimo galimybių ieškojimas visuomenės intereso labui turėtų būti kasdienė visų lygių politikų duona. 

– Esate gydytoja, rajono tarybos narė, žmona ir dviejų suaugusių sūnų mama. Kaip pavyksta sudėlioti prioritetus?

– Viską gyvenime planuoju, visi darbai sulaukia savo eilės. Be eilės (prioritetas skubos tvarka) sprendžiu tik gyvybinius klausimus. Pagal prioritetus suskirstytiems darbams ir dėmesį dalinu, nesu smulkmeniška. Dėkingumo nelaukiu, nes tik kvailys gali gręžiotis atgal ir laukti kitų įvertinimo. Mūsų visų darbus ir gyvenimus įvertins Teisėjas, kuris yra danguje. Neturiu pavydo jausmo. Užjaučiu tuos, kurie nuo jo kenčia. Kaip gydytoja galiu pasakyti, kad šis nemalonus jausmas kaltas dėl pusės ligų.

– Tauragės ligoninėje dirbate šešioliktus metus, įvertinkite praėjusį ir dabartinį laiką.

– Medicinos reforma pridarė nemažai bėdų, ypač rajonuose, kai vienas nedidelis organizmas buvo perskirtas į du lygius. Tarp tų dviejų lygių atsirado daug nesusipratimo, konfrontacijos, buvo ir kitų bėdų, bet turbūt viskas jau praeityje. Ligoninė eina teisinga kryptimi – renovuojama, aprūpinama naujausia medicinos įranga, laiku susirūpinta žmoniškaisiais ištekliais, nes dėl demografinės situacijos ir emigracijos greitai gali pritrūkti gydytojų. Savivaldybė turi daugiau padėti gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Laisvalaikiu norėčiau skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus, klausytis muzikos ir būti gamtoje.

Kalbino Jovita Strikaitienė