Dovanų – medaus statinaitė(5)

– Sužadėtuvės įvyko prieš 2 metus, tad atėjo laikas prisiekti amžiną meilę ne tik vienas kitam, bet ir prieš Dievą. Vestuves planavome apie metus, tačiau planų stengėmės neviešinti, – pasakoja Liudas. – Norėjome, kad ši šventė būtų tik mūsų ir artimiausių draugų. Tai pavyko – santuoka buvo naujiena daugeliui pažįstamų žmonių. Manau, kad mūsų pavyzdys įkvėpė ir ne vieną mūsų draugų porą, draugaujančią daug ilgiau nei mes: kai tave nuolat džiugina šalia esantis žmogus, nėra ko laukti.

Tikėdami, kad niekas to nepadarys geriau už mus, savo vestuves organizavome patys. Žinoma, tėveliai irgi padėjo. Sunkiausios buvo paskutinės savaitės, kai reikėjo užbaigti daug mažų smulkmenų. Norėjome netrukdomi kartu surengti šventę tokią, apie kokią svajojome, todėl teko atsisakyti daug koncertų – tuo Sigita buvo maloniai nustebinta. Linkėtume visiems būsimiems sutuoktiniams ruošti šią šventę kartu, nes taip galima patirti daug gražių ir įsimintinų akimirkų.

Liudininkai buvo mūsų puikūs draugai Egidijus Bavikinas su žmona Lina. Jie šventės metu taip gražiai atliko savo vaidmenis, kad iki pat šiol nežinome, kaip jiems atsidėkoti. Palydą tradiciškai sudarė mūsų draugai.

Sigita suknelę išsirinko pati. Iki pat akimirkos, kai jaunasis su piršliu ir pabroliais dainuodami „Bijūnėli žalias“ įžengė į jos tėvų namus, Liudui neteko jos regėti.

– Atrodė taip nuostabiai, kad ją pamatęs net nustojau dainuoti! Kartą Sigita, teatre mane pamačiusi su sceniniu fraku, pasakė, kad jis man labai tinka, todėl kartu bandėme atkartoti kadaise matytą frako liniją. Labai stengiausi įtikti savo nuotakai, todėl net jo spalvą pasirinkau tą, dėl kurios „alpsta“ Sigita. Jį siuvo Tauragėje,– pasakojo Liudas.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, Liudas pasakojo, kad ją išsirinko dar žiemą, kai ten tik atvykę pajuto nuostabią šios vietos aurą.

– Taip ir norėjosi joje būti ir būti... Ten iki pat šiol jaučiama tėvo Stanislovo dvasia, kurio paties pažinti, deja, neteko, – kalba pašnekovas. – Tą žiemą mus labai šiltai priėmė bažnyčios vargonininkė Regina: įpylusi arbatos, papjausčiusi duonos ir lašinių, ilgai pasakojo apie šio iškilaus žmogaus darbus. Tą vakarą Paberžėje abu su Sigita radome kažką sau artimo, todėl net nekilo diskusijų dėl santuokos vietos. Mes abu esame tikintys ir matę labai daug bažnytinių santuokų, kurios neteikdavo deramo dėmesio liturgijai. Dėl to labai stengėmės, kad ryškiausias santuokos akcentas būtų ne vakarinė, o būtent bažnytinė dalis. Džiaugiamės, kad mums tai puikiai pavyko.

Santuokos mišios truko apie pusantros valandos, jas su iškilminga liturgija aukojo kunigas Vilius Sikorskas. Grojo violončelininktas Giedrius Daunoravičius, vargonininkas Povilas Padleckis, giedojo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ mišrus choras „Gintaras“, mus ir supiršęs Pervalkoje.

Mes irgi prisijungėme: Sigita skaitė Biblijos skaitinį, aš giedojau psalmę pagal savo paties sukurtą melodiją. Šios dalies metu apėmė nepakartojama nuotaika: abu su Sigita nesulaikėme pakylėjančio jaudulio ašarų, jų nesulaikė ir mūsų svečiai.

– Ką veikėme paskui? – perklausia Liudas. – Po susirinkusiųjų sveikinimų Paberžėje pasodinome pirmąjį savo šeimos beržą ir išvykome į Baisogalos dvarą. Jame laukė didžiulė staigmena: ten kaip tik vyko kapelijų festivalis, ir muzikantai, sužinoję, kad mes atvykstame, susirinko mūsų sutikti su maršais ir dainomis! Labai smagiai pašokome ir kartu su jais padainavome, tad jau vien po apsilankymo Baisogaloje atrodė, kad vestuvės neblogai atšoktos. Tuo viskas dar nesibaigė: laukė labai nuostabus vakaras, kuriame persipynė ir linksmybės, ir tradicijos.

Šventės pokylyje, vykusiame Kėdainių rajone, Akmenių dvare, dalyvavo 60 pačių artimiausių draugų ir giminaičių. Vakarą vedė mūsų draugė Laura, visiems surengusi nepamirštamą šventę. Linksmi žaidimai, dainos, staigmenos, muzikinės draugų dovanos, nostalgiškas tėvų Šeimos židinio ugnelės perdavimas, lyriški palinkėjimai prie laužo, vidurnakčio šampanas, nakties dangų nušvietę fejerverkai... Labai sunku nusakyti, kaip viskas mums su Sigita atrodė puiku – vestuvės buvo tokios, apie kokias ir svajojome, net truputį geresnės!

Liudas – ne tik dainininkas, bet ir puikus šokėjas, todėl smalsaujame apie vestuvių valso profesionalumą.

– Vestuviniam valsui mus paruošė mūsų draugai Gintarė ir Tomas Slausgalviai, su kuriais labai gražiai bičiuliaujamės nuo projekto „Šok su manimi“ laikų, Sigita irgi pasirodė puiki šokėja, gal pas juos net reikės pradėti lankyti šokių pamokas, – juokauja jis.

– Labai džiaugėmės, kad atvyko absoliučiai visi mūsų kviesti svečiai. Atvyko net Jūratė ir Česlovas Norvaišos, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita, o ką jau kalbėti apie bičiulius Gintarę ir Tomą Slausgalvius, Paulių Zdanavičių su žmona Ryte, Eveliną Sašenko... Visi sakė tiek daug gražių žodžių ir palinkėjimų, kad net sunku į kelis sakinius sutalpinti, o gal net ir nereikia, juos saugosime savo širdyse. Dovanų dabar pilni namai – stovi net ir medaus statinaitė medaus mėnesiui kopinėti, – kvatojasi Liudas.

Jau seniai jaunieji norėjo prisiliesti prie Egipto istorijos ir jo kultūros turtų, tad iškart po vestuvių, sekmadienio naktį, tenai ir išskrido. Dabar mėgaujasi švelnia Egipto saule ir ramybe. Džiaugiasi buvimu dviese ir bičiulių sveikinimų žinutėmis su jiems netikėtai įvykusia švente. Medaus mėnuo tikrai saldus, reikia tikėtis, kad taip bus ir visą likusį gyvenimą.

Po vestuvių abiejų laukia nebaigti darbai: Sigitos – magistrantūros studijų baigimas, Liudo – nauji vaidmenys teatre.

– Žiūrėsim, gal net ir Mikalauskiukų Dievas duos, – šelmiškai šypsojosi pašnekovas.