Naujam gyvenimui atgimsta barzdoto vyro įvaizdis(11)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-04-21 11:29

Vaidas Bičkus: „Barzdočiams rekomenduoju pavalgius įprasti pasižiūrėti į veidrodį“

„Laikas modernioms barzdoms, kurios puošia jaunų vyrų veidus“, – tokią skambią antraštę neseniai perskaičiau viename Lietuvos žurnalų. Ar tikrai barzdos tampa nauju mados klyksmu? Juk ant aukštosios mados podiumų vis dažniau galima išvysti ne lygiaskruosčius gražuoliukus, o lengva barzdele pasipuošusius augalotus vyrus. Barzdotų karan išjojančių vyrų ąžuolų įvaizdis lydėjo mane ir mokyklos suole perskaičius lietuvių poetų veikalus, ir apsilankius baikerių suvažiavimuose. O ir pagrindinis mūsų gyvenimų režisierius Jėzus Kristus iš freskų, ikonų bei mažučių paveikslėlių žvelgia barzdotu veidu. Kas tai – noras išsiskirti? Šaliko pakaitalas žiemą? Tinginystės ar nevalyvumo pasekmė? Priežastys, kodėl barzdas augina pakalbinti žymūs tauragiškiai, skirtingos. Vieniems ji – įvaizdžio dalis, kitiems – veido linijų formavimo priemonė. Yra ir tokių, kurie augina barzdą, nes ji... tiesiog auga!

Neįsivaizduoja savęs be barzdos

Pasaulio štangos kėlimo nuo krūtinės čempionato prizininkas Virginijus Kairevičius prisipažįsta kaip šiandien prisimenantis tą istorinę dieną, kai nusprendė tapti barzdočiu.
– 1981 metais grįžau iš armijos, kurioje bet kokie galvos plaukai, išskyrus antakius, buvo draudžiami. Tarnybos baigties proga ir ėmiau auginti, – pasakojimą pradėjo pašnekovas.
Per prabėgusį trisdešimtmetį Virginijaus veido „aksesuaras“ tai trumpėjo, tai ilgėjo, tačiau atsisakyta jo nebuvo nė minutei.
– Neįsivaizduoju savęs be barzdos. Net nenoriu įsivaizduoti. Tai lyg mano draugė, mano priedanga. Nusiskutęs net ir keliauti negalėčiau. Juk barzdotas mano atvaizdas puošia visus dokumentus (juokiasi). Kartą, kai turėjau 15 cm ilgio barzdą, nusprendžiau su ja pabandyti pakelti kokį sunkų daiktą. Juk kiti ir vagonus barzda patraukia. Deja, nepavyko – velnioniškai skaudėjo. Iškėliau tik 40 kilogramų, – ilgos barzdos išbandymus atskleidė V.Kairevičius.
Jam barzda – subrendusio, patikimo bei išmintingo žmogaus įvaizdžio dalis.
– Net ir Seime mintys lakesnės tų, kurie su barzda, – įdomų pastebėjimą pateikė Virginijus.
Plaukus mes trenkame kasdien, o kaip prižiūrima barzda?
– Šukuoju, plaunu, pasikerpu kas savaitę specialia mašinėle, ir tiek. Nebūsi juk girių karalius. Pabandyk tik neprižiūrėti. Galiausiai mintys bendraujant su žmonėmis nebesidėlios, nes nenustosi kasytis, tai yra vyti parazitus iš savo plaukuoto veido (juokiasi). Viskas vyksta natūraliai. Štai dabar puošiasi mano barzdelė sidabro šarma, ir nieko nepadarysi, – šmaikštumo nestokojo Virginijus.

„Pasodink medį, užsiaugink barzdą...“

Žavus vyrukas ironiška šypsenėle bei ilgesingomis akimis žvelgia į mane iš reklaminio stendo. Ei, juk aš jį pažįstu – tai pats širdžių ėdikas Bradas Pittas! Aktoriaus įvaizdis pasikeitęs – skruostus bei smakrą puošia dešimties centimetrų ilgio barzdelė. Kažkas kitokio, įdomu...
Neseniai įsijungiau populiarų mados kanalą ir nustebau: išpuošta dizainerių apdarais, podiumu vienas po kito žingsniuoja barzdotų vyrų armija. Nejaugi įprastas vyresnio amžiaus vyrukų įprotis auginti barzdas lyg virusas įsisuka ir tarp jaunų gražuoliukų?
Sostinėje gyvenantis bohemiškos sielos tauragiškis fotografas Donatas Žvirblis teigia niekada nesižvalgęs į jokias madas. Barzdoto trisdešimtmečio nuomone, „apželdinti“ skruostus bei smakrą kartą per gyvenimą turėtų kiekvienas vyras.
– Vaikštau barzdotas jau keletą mėnesių ir su kiekviena diena jaučiuosi vis geriau. Barzdą auginantis kolega juokauja, kad užsikrėčiau nuo jo (juokiasi). Sunkiausia ištverti pirmąją savaitę, nes augdami plaukai dirgina odą. Praeina krizinis laikotarpis, ir susigyveni su nauju savo įvaizdžiu, – teigia Donatas.
Vaikinas žada barzdą nešioti tol, kol pabos. Tačiau žymaus krepšinio fano Sėklos „aksesuaro“ „perspjauti“ jis nesitiki.
Kad kelių dienų barzdelė – seksualaus vyruko įvaizdžio dalis, tikriausiai nesiginčys nė viena moteris. Tačiau ar dailiosios lyties atstovėms patinka kelių centimetrų plaukai ant vyrų veido?
– Su žmona gyvename jau 8 metai, tad tai nebėra taip aktualu (juokiasi). Užtat mano dviem vaikučiams barzda labai patinka. Primenu jiems „Popajaus“ filmuko personažą piratą Blutą. Atžalos vis pajuokauja, kad užsiauginčiau barzdą „ant visos galvos“, – teigia Donatas.
Pamenu, ir aš būdama mažutė nekantriai laukdavau galimybės prisėsti ant mokyklėlę aplankiusio Kalėdų Senelio kelių. Labiau už dovanas rūpėdavo išsiaiškinti, ar tikra jo barzda. Knieti vaikams timptelėti už jos, tai – neginčijamas faktas.

„Viršugalvis plikas – barzda ilga“

Visą gyvenimą save su barzda prisimena ir Tauragės rajono savivaldybėje besidarbuojantis fotografas Valdas Šarakvasas. Vyras įsitikinęs, kad kaip moterys gali formuoti savo veido linijas makiažu, taip vyrai – barzdomis.
– Kadangi mano veidas smulkus, barzda suteikia jam daugiau putlumo. Tad nešioju ją labiau „iš reikalo“ nei mados. Nežadu nusiskusti, nors įdomu būtų nustebinti pažįstamus – manau, nepažintų, – nusijuokė vyras.
Barzdočiu tapti pašnekovą paskatino nekaltas „sporas“ su draugais. Politechnikume bendramoksliai nusprendė nesiskusti barzdų iki gegužės 1 dienos – kasmetinio darbininkų parado.
– Laikiausi susitarimo, tad užsiauginau tokią barzdą, kad ji kaip kokio rusų popo pradėjo skirtis į dvi dalis ir riestis. O draugais nuolat abejojau. Man atrodo, jie slapta vis pasidailindavo savo barzdeles, – prisiminimais dalijosi V.Šarakvasas.
Barzda, anot pašnekovo, puikiai tarnauja ir kaip šalikas. Su ja žiemą šilčiau. Retas kuris barzdočius, Valdo teigimu, serga angina ar kokiomis kitomis peršalimo ligomis. Be to, renginiuose nuolat besisukiojančiam fotografui barzda suteikia oficialumo ir solidumo.
– Nepastebėjai – beveik visi plikiai turi barzdas. Jei viršugalvis plikas – barzda ilga, – skambia fraze pokalbį baigė Savivaldybės specialistas.

Be barzdos – kaip be kelnių

Žymus Tauragės tatuiruočių meistras Auridijus Butkus skutimosi peiliukus pamiršo būdamas 25-erių. Iki šiol net nekilo minties susigundyti „Gillette“ reklama.
– Buvau metalistas, tad kitaip ir būti negalėjo. Šiuo metu, kaip ir daugeliui tatuiruočių meistrų, barzda – įvaizdžio dalis. Jei nusikerpu kiek trumpiau, jaučiuosi kaip be kelnių, – barzdočiaus pojūčiais pasidalino Auridijus.
Tačiau jei barzda yra „jėga“, tai ūsai yra „ne kas“.
– Mano draugai yra susitarę, jog jei kada pamatytų vienas kitą su ūsais – išmuštų norą juos auginti kumščiais, – juokdamasis tarstelėjo piešinius ant kūno kuriantis vyrukas.
Paklaustas, ar buvo norinčių savo smakrą papuošti tatuiruote vietoj barzdos, Auridijus atsiminė vieną matytą nuotrauką, kurioje nepažįstamas vaikinas buvo išsitatuiravęs barzdos plaukus.
– Pamenu, kai dar buvau metalistas ilgais plaukais, papuoliau į tokią linksmą situaciją. Laukėme su drauge autobuso, kai staiga už nugaros išgirdau: „Ei, merginos, kur važiuojat?“ Kai pokalbio iniciatorius pamatė mano barzdotą veidą, sumišo, – istoriją iš savo gyvenimo pateikė Auridijus.

Po pietų verta pažiūrėti į veidrodį

Iki šiol nešiojęs kelių dienų barzdelę, kompiuterių meistras ir fotografas Vaidas Bičkus nuo Naujųjų metų aplinkinius stebina vešlia „barzduosena“.
– Tiesiog vieną kartą iš tingėjimo „užleidau“ ir supratau, kad visai neblogai atrodo. Anksčiau barzdotas esu buvęs tik „piktų metalistų laikais“. Aplinkinių reakcija įvairi. Iš Norvegijos grįžęs draugas net nepažino, – barzdos gimimą prisiminė Vaidas.
Paklaustas, kodėl būtent dabar nusprendė auginti barzdą, pašnekovas nedaugžodžiavo.
– Auga, todėl ir auginu. Tai yra, ne auginu, o ji pati sėkmingai auga. Iki žiemos nusiskusti negalėsiu, nes per vasarą įdegsiu – skirsis viršutinės ir apatinės veido dalies spalva (juokiasi). Kaip netikėtai barzda aplankė mano veidą, taip netikėtai ji nuo jo ir dings, – gūžtelėjo pečiais Vaidas.
Atsisveikindamas vyras visiems barzdočiams priminė veidrodžio svarbą. Esą reikia kuo greičiau išsiugdyti įprotį po valgio pažiūrėti į savo atvaizdą – kad aplinkiniams būtų sunkiau atspėti, ką valgei per pietus.

Skaityti komentarus (11) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras