Norite aštresnių pojūčių – pirmyn į naktinį žygį baidarėmis(0)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2012-08-29 14:46
Brigitos Butvila asmeninio archyvo nuotrauka

Po naktinio plaukiojimo baidarėmis ryte poilsiautojų laukė 4 kilometrų žygis. Brigitos Butvila asmeninio archyvo nuotrauka

Vasara – ypatingas metas, kuomet labiausiai norisi laiką leisti gamtoje. Sruvenantis vanduo, ošiantys medžiai, gaivus oras ir čirškiantys vabzdžiai. Ne vienas mėgsta tokį gamtos grožį atrasti plaukdami srauniomis upėmis – valtimis, kanojomis ar baidarėmis. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie pasiplaukiojimą tamsią naktį? Kol vieni guodžiasi šalta bei lietinga vasara, kiti meta sau iššūkį: keletas tauragiškių vaikinų susikrovė mantą ir su draugais išsiruošė į naktinį žygį baidarėmis.

 

Dvidešimt keturios švieselės

 

Vieną vasaros savaitgalį gausus jaunuolių būrys, tarp jų ir tauragiškis Marius, rinkosi Druskininkų apylinkėse. Drėgnas, tačiau šiltas oras, tropinis trumpas lietus bei audrų pranašas griaustinis jaunuolių neišgąsdino. Sulaukę vidurnakčio jie šoko į dvylika dviviečių baidarių ir leidosi nešami sraunios Baltosios Ančios upės. Kelią iškylautojams nušviesdavo tik dvidešimt keturi prie kiekvieno jų galvų pritvirtinti žibintuvėliai bei dangaus skliautą nuolat perskrosdavęs žaibas.

– Kai mūsų daug, plaukti buvo pakankamai šviesu, – teigė Marius.

Vietomis tai siaurėjanti, tai platėjanti upė pateikė ne vieną išbandymą – vieni iššūkio dalyviai greitai išsiveržė į priekį, kiti ne kartą strigo įveikdami natūralias gamtos kliūtis: kelmus, rąstus bei seklumas. Marius tarėsi pametęs irklą, kurio beieškodamas sugaišo daug laiko ir atsidūrė pačiame virtinės gale.

– Kai jau susitaikiau, kad to irklo neberasiu, jis ėmė ir išniro – trasos priekyje, už kokių 200 metrų. Tuomet su draugu nusprendėme spurtuoti ir finišavome antri, – linksmai pasakojo vaikinas.

Buvo ir tokių, kurie išvydę vandens kryžkelę, pasirinko ne tą kryptį. Apsukę ratą bei sugaišę nemažai laiko, pasiklydėliai vis dėlto saugiai finišavo.

– Plaukėme netoli Lenkijos, Lietuvos bei Baltarusijos sienų sankirtos, tad norintieji galėjo pasirinkti, į kurią kaimyninę šalį emigruoti, – šmaikštumo nestokojo pašnekovas.

 

Smagiau nei dieną

 

Šešias valandas trukęs žygis neprailgo nei vienam. Intensyvų irklavimą keisdavo trumpos atokvėpio minutės išlipus ant Baltosios Ančios kranto. Pasak Mariaus, sutikti kiti poilsiautojai nustebę žiūrėdavo į naktinius baidarininkus. Daugelis jų net atiduodavo pagarbą bei pagirdavo šaunią idėją. Patys šio iššūkio dalyviai į tokią kelionę leidosi pirmą kartą – tad žinančių, ką daro, nebuvo nei vieno. Kuo gi ypatingas plaukimas naktį? Kokias kitokias emocijas jis dovanoja?

– Pojūčiai tikrai aštresni. Priekyje esančias kliūtis išvysti vėliau, tad ir sprendimus turi priimti greičiau. Mane žavi tai, kas dar nepatirta. Į tokį nuotykį leisčiausi dar ne kartą, – į mano klausimus atsakymus greitai išbėrė Marius.

Vanduo fotoaparatams – grėsminga stichija, tad niekas nesiryžo jų imtis į baidares. Gaila, naktinio žygio akimirkos liko užfiksuotos tik žygeivių atmintyje. Pasak Mariaus, idėją organizuoti naktinį baidarių žygį Tauragėje greitai pasigavo Taurų nuotykių parko savininkas Antanas Venckus. Galbūt dar šiemet jis pasiūlys tokią atrakciją ir tauragiškiams.

 

„Čilinam“

 

Parplaukę ryte jaunuoliai apsigyveno nuo civilizacijos atskirtoje privačioje sodyboje, kurią ėmė ir pavadino „Čili kaimu“, nuo angliško žodžio chill out, reiškiančio nusiraminimą bei atsipalaidavimą. Artimiausi kaimynai – už dviejų kilometrų. Tai dingstantis, tai vėl atsirandantis mobilusis ryšys. Miškų apsuptis. Visa tai kūrė ramybės bei poilsio oazę. Išsimiegoję, poilsiautojai išsiruošė į keturių kilometrų žygį, šįkart – pėsčiomis.

– Kulniavome iki vietos, kurioje užtvenkta Baltoji Ančia virsta į didelį, ežerą primenantį vandens telkinį. Ten maudėmės bei ilsėjomės, – kelionės tikslą įvardino Marius.

Grįžus į sodybą veikti taip pat buvo ką – vieni rinko grybus, kiti skabė uogas, treti žaidė tinklinį. Paaiškėjus, kad viena mergina tą dieną švenčia gimtadienį – būrys puolė į pievas skinti lauko gėlių bei gaminti gimtadieninių puokščių. Vakare prie laužo skambėjo juokas ir netilo dainos.

Sekmadienį Mariui labiausiai įsiminė ant laužo garuojantys pietūs – plovas, pagamintas iš to, ką poilsiautojai savo krepšiuose dar turėjo. Laisvalaikį, anot vaikino, galima leisti ir taip: gamtoje, būryje draugų ir su šiek tiek adrenalino.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras