Kiek vaikų, tiek ir laimės(9)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2011-05-01 10:47

Šalia mamos - trys iš dešimties jos atžalų. FOTO: Birutė Slavinskienė

Valdemaras, Edgaras, Steponas, Gintarė, Lilijana, Darius, Aušrinė, Liutaura, Tilius, Mindaugas. Genovaitė Venckaitienė prisipažįsta laimingiausia būnanti tada, kai mato visą šį būrį – savo vaikus – prieš save. Sveikus, gražius, linksmus. Dabar taip būna retai – vyresnieji vaikai namo grįžta vos porą-trejetą kartų per metus. Vis dėlto tos trumputės laimės akimirkos su kaupu atperka visus vargus, rūpesčius, nepriteklius, nemiegotas naktis.

 

 

Darbas darbą veja

Pati augusi penkių vaikų šeimoje, Genovaitė sako niekada negalvojusi, kad jos šeima bus dvigubai didesnė.

–  Neįsivaizdavau, kad taip bus, tačiau vaikai pabiro kaip žirniai... – sako Genovaitė.

Grožio jauno veido, dailios figūros, smulkaus sudėjimo moteriai galima pavydėti. Jai tikrai nereikia laikytis kokių nors dietų ar sportuoti, kad tokia būtų. Paslaptis paprasta – kasdien rūpintis būriu vaikų, nė akimirkai nenustoti būti mama. Kad tam reikia nuolat ir sunkiai dirbti, išduoda rankos, – įdiržusios, ko gero, niekad jokių manikiūrų nemačiusios.

Dabar namuose likę septyni vaikai, trys vyresnieji jau gyvena atskirai. Tačiau ir tuos septynis apskalbti, pamaitinti, jais pasirūpinti – ne juokas. Vien pusryčiams prireikia keleto batonų, o pietums sriubos išvirti didžiulį katilą. O juk vien sriubos neužtenka... Pinigėlių namuose nėra per daug. Vyras, daug metų dirbęs vairuotoju, dabar bedarbis. Genovaitė, kad išmaitintų šeimą, perpus su seserimi laiko gyvulių, pati pasiruošia šieno, užsiaugina daržovių. Jau dabar ant palangių žaliuoja pomidorų daigai. Netrukus jie bus pasodinti šiltnamyje, kad vaikams netrūktų šviežių daržovių.

 

Į sporto aukštumas

 

Vyresnieji, 27-erių Valdemaras ir 25-erių Edgaras, jau gyvena Vilniuje. Jie garsina ne tik Tauragę, bet ir Lietuvą savo pergalėmis ant graikų ir romėnų imtynių kilimo. Planetos pirmenybių bronzos medalio laimėtojas, Europos čempionatų prizininkas ir dar daugelio titulų savininkas daugelį savo apdovanojimų ir dabar saugo tėvų namuose. Kaip ir titulais brolį besivejantis Europos čempionato antrosios vietos laimėtojas Edgaras. Medaliai, diplomai, prizai užima kone visą sekciją. 

Kaip vaikinai atėjo šį sportą? Ir kodėl juos paviliojo būtent imtynės? Mama pasakoja, kad  Valdemarą į imtynių treniruotes pakvietė tauragiškiams pažįstamas treneris, kūno kultūros mokytojas Jonas Sabutis, matyt, profesionalia akimi įžvelgęs vaikino galimybes. Ir neapsiriko: daugelis kartu su Valdemaru treniruotes pradėjusių lankyti vaikų vienas po kito „nubyrėjo“,  o Valdemaras buvo atkaklus, į treniruotes jis netrumpą kelią skubėdavo bet kokiu oru. Mamai net gaila būdavo, kaip toks mažas, smulkus jos berniukas veržiasi į treniruotę, nors už lango tamsu, šalta arba pliaupia kaip iš kibiro. Imtynėmis susižavėjo ir Edgaras, paskui brolį atėjęs į treniruotes. Ir jau po kelių metų atkaklaus darbo Venckaičiai ėmė džiuginti ne tik namiškius, trenerį, bet ir visus imtynių gerbėjus puikiomis pergalėmis. Netrukus abu broliai buvo pakviesti į Olimpinio rezervo rengimo centrą Vilniuje.     

Pasak mamos, brolių pėdomis buvo pasukęs ir Steponas, tačiau jam buvo diagnozuota širdies yda, ir sportą teko mesti.

– O vienu metu net trys čempionai namuose buvo, - prisimena mama.

Baigęs mokslus kolegijoje, dabar Steponas ketina kibti į aukštuosius miškininkystės mokslus.

Aukštuosius mokslus šiuo metu kremta ir Gintarė. Visada labai gerai besimokiusi mergina pasirinko ekonomikos studijas Kauno technologijos universitete. Šiemet jį įgis bakalauro laipsnį, ketina siekti magistro.

Kol kas ryškesnėmis sporto pergalėmis mažesnieji Venskaičiai pasigirti negali. Tiesa, Dariukas irgi lanko imtynių treniruotes pas Joną Sabutį, Liutaura puiki bėgikė, tačiau ar jie panorės siekti sporto aukštumų, parodys laikas.  

 

Vasarą taps močiute

 

Genovaitė džiaugiasi, kad vyriausiasis jos sūnus jau rado savo laimę. Pasak mamos, ji laiminga, kad šalia jo – puiki, protinga mergina. O svarbiausia, kad jau vasarą jie turėtų tapti tėvais, tuo pačiu Genovaitę paversdami močiute. Nors tai močiutei dar pačiai oi kokį būrį savų vaikučių reikia į gyvenimą išleisti... Lilijanai dabar 18, Dariui – 15, Aušrinei – 14 , Liutaurai – 12, Tiliui – 11, Mindaugui – 9 metai. Žinoma, jie ne tik mamos rūpestis, bet ir pagalbininkai.

Ar sunku priversti vaikus dirbti, padėti mamai?

– Pasakau, ir klauso, - sako Genovaitė. – O kaip kitaip? Vaikai privalo klausyti. O kad nuo mažens darbo nebijo, jiems gyvenime bus tik lengviau. Man jokį darbą nudirbti ne problema, ir mano vaikai darbštūs. Ir savarankiški. Jiems tenka ir daržus nuravėti, ir padėti šieno susiruošti, ir kambarius susitvarkyti

Ir imtynių treneris J. Sabutis, paklaustas, kuo ypatingi jo auklėtiniai Venckaičiai, pabrėžė darbštumą. Pasak jo, tai ir yra tiesiausias kelias į pergales.

 

„Rodos, ir vargo nebuvo...“

 

Genovaitė Venckaitienė neneigia, kad auginti tiek vaikų sunku. Vis dėlto, pasak jos, dar sunkiau toms mamoms, kurioms likimas lėmė auginti neįgalų vaikutį. Tokį auginti sunkiau nei dešimt sveikų.

Daugiavaikė mama šypsosi, kad jai likimas dovanojo sunkią laimę. Tačiau yra akimirkų, kurios visą tą sunkumą atperka. Tos akimirkos retos, tačiau be galo brangios. Tarp jų yra ir ta, kai mažos vaikiškos rankutės Motinos dienos proga ištiesia gėlės žiedą.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras