Žvejyba – ir hobis, ir verslas(3)

Gintaras GRAŽINSKAS | gintaras@kurjeris.lt

2009-02-26 08:29

Nenorėdamas būti samdomas darbuotojas, Albinas Žilys susikūrė hobį primenantį savo verslą.

Norint pagauti žuvį brangių įrankių nereikia. Tačiau kai iš žvejybos tikimasi malonumo, reikia į tai investuoti. Tuo įsitikinęs Albinas Žilys, žvejų prekių parduotuvės „Dorima“ direktorius ir bendrasavininkis. Jis taip pat yra vienas tų laimingųjų, kuriam darbas yra malonumas. Pardavinėti prekes žvejams jis nelaiko darbu, kadangi žvejyba – A.Žilio hobis.

 

 

Svarbiausia – procesas, o ne rezultatas 

– Pirmąjį 4 kilogramų karpį pagavau ne meškere, o ant piršto užrištu valu. Greičiausiai tada ir atėjo supratimas, kad žvejyba gali būti ne tik ta, kuri skirta pragyvenimui, kai karpius visą vasarą šeri kombinuotaisiais pašarais ir rudenį juos užaugusius ištrauki į krantą. Supratau, kad žvejyba gali būti ir poilsis, kai žvejoji savo malonumui, gauni adrenalino ir puikiai praleidi laiką, nors kartais grįžti namo išvargęs lyg po sunkiausio darbo. Tikram žvejui mėgėjui svarbiausia pats žvejybos procesas, o ne rezultatas, jis niekada nesiekia, kad žvejyba jam atsipirktų materialiai, – ne žvejams sunkiai suprantamą filosofiją dėstė A.Žilys.

Skirtumą tarp pramoninės žvejybos ir žvejybos-hobio jis matė nuo vaikystės. Žvejybos reikmenų parduotuvės vadovas užaugo kaime įsikūrusiame tuometiniame žuvininkystės ūkyje.

 

Hobį pavertė darbu

Išbandęs ne vieną profesiją A.Žilys tik prieš ketverius metus nusprendė įkurti savo verslą.

– Samdomu darbuotoju aš nenorėjau būti, todėl neliko kitos išeities, kaip susikurti savo verslą. Taip ir atsirado „Dorima“, kurios pavadinimą sugalvojo penkerių metų sūnus – pasakojo A.Žilys.

Šiandien šioje parduotuvėje tūkstančiais skaičiuojamos prekės, o žvejybos reikmenų gali rasti ir išrankiausias pirkėjas. Ar galima įtikti visų skoniui? A.Žilys mano, kad ne. Tačiau kad daugelio poreikius įmanoma patenkinti, jis įsitikinęs. Parduotuvės savininkas nemano, kad tik jo vieno nuomonė teisinga ir kad viena kuri nors žvejybos rūšis geresnė už kitą.

– Žvejo pasirinkimas priklauso nuo jo charakterio. Vienam labiau patinka plūdinė žvejyba, kitas mėgsta spiningauti, trečias mieliau renkasi dugninę žvejybą. Kiekvienas pasirenka tai, kas jam mieliausia. O parduotuvės vadovas turi žinoti apie visų jų poreikius, kad galėtų visiems pasiūlyti tai, ko jiems reikia, – pasakojo A.Žilys.

 

Naujokui brangios meškerės nereikia

Naujokai – ypatingi „Dorimos“ svečiai. Juos parduotuvės vadovas taip pat skirsto į kelias kategorijas. Vieni į parduotuvę ateina patys, kitus atsiveda patyrę žvejai. Pasak A.Žilio, pastariesiems draugai pataria ir parodo ką pirkti, jiems nebereikia ir pardavėjų patarimų. Tačiau atėjusiems be palydos savarankiškai išsirinkti žvejybos priemones sudėtinga. Todėl pardavėjai jiems tampa pirmaisiais konsultantais.

– Naujokui niekada nesiūlysime meškerės už 1000 litų, nes to jam nereikia. Jis taip pat sėkmingai ištrauks žuvį ir 20–30 litų kainuojančiu meškerykočiu, – mano A.Žilys. O skirtumą tarp kelis litus kainuojančios ir kelis šimtus litų vertos meškerės žvejys pajaučia tik tada, kai jis jau nebe naujokas ir šiam hobiui turi paaukojęs nemažai laiko. Pasak A.Žilio, pigi meškerė neretai net tvirtesnė už brangią, kadangi ji storesnių sienelių. Tačiau brangesnė – lengvesnė, ją maloniau laikyti rankose, ji patvaresnė. Taip pat kainai įtakos turi ir meškerės gamintojas.

– Meškerę, kaip ir daugelį kitų daiktų, galima lyginti su automobiliu – kiekvienas žino, kad iki žvejybos vietos galima nuvažiuoti tiek „Žiguliais“, tiek „Subaru“. Tik pojūčiai bus kiti, – sakė „Dorimos“ vadovas.

 

Gerai žuviai ilgo ruošimo nereikia

Po poros metų pertraukos šiemet atėjo geri metai stintų žvejams.

– Pernai stintas gaudyti palankios buvo vos kelios dienos, o šiemet stintų labai daug, oro sąlygos tam irgi palankios, – džiaugėsi A.Žilys.

Šiemet jis jau kelis kartus buvo išvažiavęs į agurkais kvepiančių žuvų žūklę ir nenusivylė. Paskutinį kartą stintas žvejojo ant Kuršių marių ledo. Šią žvejybą A.Žilys vadina visuotiniu stintų festivaliu, į kurį susirenka žvejai iš visos Lietuvos. Žvejo teigimu, ant Kuršmarių ledo galėjo būti susirinkę apie tūkstantį žvejų.

Sugautas stintas vyras sako ruošiantis paprastai – kepantis jas apvoliojęs miltuose ir prieskoniuose. Žvejo nuomone, stintai jokio ypatingo recepto nereikia, nes tai gera žuvis.

– Kuo žuvis geresnė, tuo paprasčiau ji ruošiama. Juk lašišą galima valgyti be jokio paruošimo – žalią, – pasakojo žvejys.

Jo nuomone, restorane užsisakant žuvies patiekalų galima atspėti, iš kokios žuvies jie pagaminti, – kuo patiekalas įmantriau ruošiamas, tuo prastesnė jam skirta žuvis.

 

Specialūs drabužiai – svarbi žvejybos dalis

Kadangi žvejyba – geram laiko praleidimui skirtas užsiėmimas, „Dorimoje“ A.Žilys yra įkūręs skyrių, kuriam skiria daugiau dėmesio, o jo prekes išbando pats. Tai žvejams skirtų drabužių skyrius.

– Žvejoti tenka bet kokiomis oro sąlygomis, todėl labai svarbu tinkamai apsirengti. Kartais net ir tokia smulkmena, kaip netinkamų drabužių pasirinkimas, po žvejybos gali kelioms dienoms paguldyti į lovą, – sakė A.Žilys.

Parduotuvės savininkas pasakojo, kad tauragiškiams žvejams jis gali pasiūlyti įvairių specialių drabužių – nuo drėgmę išgarinančių apatinių iki tokių pat savybių turinčių apsiaustų, lietpalčių ir striukių.

– Anksčiau išeidamas į žvejybą apsirengdavau kuo storiau. Tačiau išbandęs specialius drabužius žvejams pamačiau akivaizdų skirtumą. Dabar galiu kiekvienam patarti, kokius drabužius geriausia rinktis. Drabužiai žvejams nesulaiko prakaito ant kūno, o jį išgarina. Todėl ir labai sušilus nėra pavojaus peršalti pūstelėjus vėjui. Be to, jais vilkėdamas jaučiuosi patogiai, galiu laisvai judėti, – apie drabužių, skirtų žvejams, specifiką pasakojo parduotuvės savininkas.

Prisimenant senus tarybinius laikus „Dorimoje“ vasarį sumanyta akcija – visiems žieminiams žvejų drabužiams, dėžėms ir avalynei taikoma 23 procentų nuolaida.

 

Sėkmę reikia nusipelnyti

A.Žilio įsitikinimu, žvejyba yra tokia sritis, kurioje sėkmę reikia nusipelnyti.

– Būna, kai iš kelių meškerių tik ant vienos kimba, nors ant kitų, šalia sudėtų, ir masalas toks pat, ir vieta tik keliais centimetrais skiriasi. Kitaip nei sėkme to paaiškinti negaliu, – sakė žvejys.

Tik nelaimių ant ledo jis nepriskiria fortūnai. Nelaimės, jo įsitikinimu, – neatsargumo pasekmė.

– Kartais šiurpu žiūrėti, kai matai einančius žvejus į tokias vietas, kur ledas kiekvieną minutę gali įlūžti, – pats ne kartą poledinę žūklę išbandęs stebisi A.Žilys.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras