Vestuvių rytą – jauki ramybė širdyje(9)
Šeštadienį Tauragėje aukso žiedus sumainė Jonas Kalvanas ir Ina Mockutė. Romualdo Vaitkaus nuotrauka
Šeštadienį Tauragės šeimų sąrašą papildė dar viena jaunavedžių pora: Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje aukso žiedus sumainė Jonas Kalvanas ir Ina Mockutė.
Jaunuosius sutuokęs kunigas Mindaugas Dikšaitis pajuokavo, kad šie metai Kalvanų šeimai turtingi vestuvėmis: prieš porą mėnesių ištekėjo Jono sesuo Eva, dar galėtų suspėti ir jauniausioji sesutė Lidija.
Santuokos žingsnis buvo brandus ir gerai apgalvotas: draugystė truko šešerius metus, prieš dvejus metus Jonas paprastai ir nuoširdžiai pasipiršo Inai. Nors daugelis šiuolaikinių porų renkasi neįpareigojantį gyvenimą kartu, jie atsakingai pasirinko bažnytinę santuoką.
– Abu širdyje jautėme norą užtvirtinti savo apsisprendimą prieš Dievą, kuris mūsų gyvenime užima tikrai svarbų vaidmenį, – sako Ina, Žalgirių gimnazijos psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos magistrantūros studentė.
Tikėjimo svarbą Jono gyvenime liudija ir tai, kad, dirbdamas Tauragės muzikos mokykloje fleitos specialybės mokytoju bei Jovarų pagrindinėje mokykloje – evangelikų liuteronų tikybos mokytoju, jis gilinasi ir į teologijos studijas. Ir Jono tėtis, ir jo senelis – šviesaus atminimo Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupai – tikinčiųjų širdyse išlikę kaip nepaprastos žmogiškos šilumos ir erudicijos dvasininkai.
– Esminės šeimos vertybės – tai pagarba vienas kitam, be kurios neapsieina nei viena darni šeima, yra kertinis jos akmuo – vienas kitą papildo Jonas ir Ina. – Ne mažiau svarbi ir partnerio saviraiškos laisvė bei pasitikėjimas. Draugystės laikotarpiu jiems jau teko atlaikyti šį išbandymą, kai Ina pusmetį studijavo užsienyje.
Jaunųjų pasiruošimas vestuvėms užtruko gerą pusmetį – abu norėjo, kad šventė būtų kukli ir stilinga. Tiesa, pobūvio vietą „Senojoje girioje“ jaunieji užsisakė dar prieš metus. Pasirinkimą lėmė graži aplinka, geri draugų atsiliepimai ir puikus aptarnavimas.
– Tikrai nenusivylėme – dalinasi įspūdžiais Jonas. – Atrodė, kad paslaugus ir nuolat besišypsantis personalas niekada nevartoja žodelio „ne“ – akimirksniu išpildoma viskas, ko tik paprašai. O ir daug prašyti neteko – jie intuityviai nuspėdavo visus būsimus pageidavimus, – šypsodamasi papildo Ina.
Dažnai vestuvių rytas jauniesiems būna sklidinas rūpesčių ir streso, tad smalsu, koks jis buvo Inai ir Jonui, kokių minčių ir emocijų buvo užvaldyti.
– Kažkokia netikėta ir išgryninta ramybė, – atsako Ina. – Draugai telefonu dalinosi savo patyrimu – kaip prieš savo vestuves pernakt negalėjo užmigti, kaip ryte jaudinosi... Matyt todėl, kad išties buvome subrendę šiam žingsniui, prieš šventę pailsėjome nuostabiai, reikėjo net žadintuvo pagalbos. Tik atsisveikinant su tėveliais sužvilgo ašaros – tarsi išsikristalizavo suvokimas, jog išties už viską esame dėkingi būtent jiems.
Artimiausias jaunos šeimos planas – studijų baigimas, o toliau... Tikslų ir svajonių daug, bet viskas – kaip Dievas duos.
