Sigitas Kancevyčius: „Pasitraukti iš skyriaus vadovo posto – ilgai brandintas sprendimas“(14)

– Kai pasitraukia ilgametis partijos lyderis, visuomet iškyla klausimas: ar jis pats laisva valia taip apsisprendė, ar kas nors turėjo įtakos tokiam jo apsisprendimui. Kaip buvo Jūsų atveju?

– Niekas neprivertė, pasitraukimas – ilgai brandintas sprendimas. Kai atsistatydinau, netgi geriau miegoti pradėjau. Priežasčių tokiam žingsniui žengti buvo nemažai – partinių, asmeninių, šeimyninių. Darbas savivaldybėje man buvo pabodęs, esu kultūrininkas, norėjau atgal sugrįžti į šią terpę. Atsiradus progai dalyvavau konkurse bibliotekos direktoriaus pareigas eiti, jį laimėjau. Dirbdamas bibliotekoje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, niekada iš darbo neišeinu septynioliktą valandą. Nedirbdamas savivaldybėje mažesnę įtaką galėčiau padaryti, ne taip efektyviai atstovauti partijai. Be to, laiko reikia skirti mokslams, nes nusprendžiau įsigyti dar vieną aukštosios mokyklos diplomą – Klaipėdos universitete studijuoju menotyrą. Visa mūsų šeima mokosi. Žmona Rasa kolegijoje studijuoja socialinį darbą, duktė Ieva – Klaipėdos universitete teatro režisūrą, sūnus Paulius – gimnazistas.

Nemažai laiko reikalauja kūryba – fotografija, poezija. Be to, turiu atiduoti duoklę šeimai už trylika metų, skirtų aktyviai politikai. Partijoje lieku, taryba man numatė naują postą – pirmininko pavaduotojo, atsakingo už politinį ideologinį darbą. Už tai atsakingo žmogaus iki šiol neturėjome. Partijos skyriui laikinai vadovauja vienas iš buvusių mano pavaduotojų – Silverijus Statkus, rajono mero pavaduotojas.

– Žmonės kalba, kad pasitraukti iš posto Jums padėjo „Pagėgių įtaka“, kuri Tauragėje vis didėja...

– Pagėgiai man nebaisūs, šis miestas – mano gimtinė, jame gyvenau, kol baigiau pradinę mokyklą... – juokais klausimą nuleido Sigitas, puikiai žinodamas, apie kokią įtaką kalbama.

– Bet jau ir praėjusį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą sulaukėte nemažos opozicijos, netrūko norinčių šiame poste matyti asmenį, artimą iš Pagėgių kilusiam Seimo nariui?

– Nėra šeimos be dūmų, o partija – kaip ir šeima, kur susikerta nuomonės. Neslėpsiu, su kai kuriais partiečiais sunku buvo rasti bendrą kalbą. Tai taip pat prisidėjo prie apsisprendimo trauktis iš pirmininkų. Kas tie žmonės, tegu tai būna mūsų kiemo maža paslaptis. Seimo narys Kęstas Komskis buvo atvykęs į susirinkimą, kuris svarstė mano atsistatydinimą, bet šis žmogus turi tokią teisę, nes yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas, o giminystės ryšiai su kai kuo iš mūsų partiečių čia niekuo dėti. Prašymą atsistatydinti iš pirmininkų ir tarybos narių parašiau lapkričio 23-čiąją, susirinkimas vyko 25-tąją.

– Pastarasis laikas Jums – atsistatydinimų metas: atsisakėte mero patarėjo pareigų, išėjote ir iš rajono Tarybos... Ar negaila?

– Keičiau darbą, todėl teko trauktis ir iš Tarybos, nes naujosios mano pareigos neleido joje būti. Taryboje mane pakeitė žmona Rasa, visą laiką kartu su manimi buvusi partijoje. Ji užsidegė politine veikla, nori ir toliau joje dalyvauti. Ko nors atsisakyti visuomet būna gaila, bet tenka rinktis, kas tuo metu svarbiau. Niekada nebijojau pradėti nuo nulio. Prieš trylika metų, kai kūriau Liberalų sąjungos skyrių, kai kas juokėsi, kam to reikia. Vėliau daug kas į ją panoro įstoti. Skyrius išugdė nemažai vėliau aukštus postus užėmusių politikų. O 2002 metais, kai įvyko partijos skilimas, Rolandas Paksas įkūrė partiją ir pasiūlė kurti skyrių, žengiau į nežinią. Penkiese pradėjome nuo nulio. Gailėtis neteko. Tvarka ir teisingumas, vienintelė partija, kuri ne tik nuolat turi savo atstovus rajono Taryboje, bet dar nė karto nebuvo opozicijoje, o visos kitos, net pačios įtakingiausios, spėjo ten pabuvoti. Dažnai mūsų pozicija lemdavo, kokia valdančioji koalicija susiklostys. Reikėjo mokėti suktis, sugebėti būti reikalingiems. Šiandien partijos Tvarka ir teisingumas rajono skyrius turi per 330 narių. Pas mus atėjo nemažai jaunų, gabių, energingų žmonių. Ir aš niekur nedingstu, būsime kartu. Dabar bendražygiams galėsiu skirti daugiau dėmesio.

– Tiesa tai, kad rajone Tvarka ir teisingumas ne kartą buvo tas paskutinis svarstelis, kuris nusverdavo politines svarstykles. Šioje kadencijoje valdančioji koalicija buvo du kartus sugriauta. Kalbama, kad prie politinio laivelio apvertimo ir Jūs prisidėjote...

– Politikoje išties daug konkurencijos ir intrigų, politinių pasjansų dėstymo. Šį tą pasako ir toks faktas: vos išėjau iš skyriaus pirmininkų, man dvi partijos jau siūlė ateiti pas juos. Bet aš ne dėl to atsisakiau posto, kad palikčiau partiją. Teko girdėti kaltinimų, kad sugrioviau valdančiąją koaliciją. Bet vienas žmogus ar viena partija valdančiosios koalicijos nesugriaus, kad ir kokie įtakingi būtų. Klaidingas įspūdis galėjo susidaryti dėl to, kad į minėtuose reikaluose dalyvavo partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Tačiau aš iki šiol nežinau, kas buvo tie pilkieji generolai, kas jam skundė tuometinį merą Robertą Piečią. Mero atsistatydinimą lėmė ir tai, kad jis trumpai buvo politikoje, todėl sunku buvo apsiginti, nors ten nieko rimto nebuvo, bet politikui kartais reikia turėti storą odą. Ir partijos bičiuliai mero nepalaikė.

– Dažnai žmonės sako, kad politika – mėšlinas dalykas. Politikai paaukojote trylika metų, kokios pamokos?

– Mėšlinas darbas tuomet, kai darai mėšlinomis rankomis. Galima žaisti gražiai, bet ilgiau trunka pasiekti norimų rezultatų. Politika – magiškas dalykas, kaip narkotikas, pradėjęs nebegali atsisakyti. Dalyvaudamas joje gauni daug adrenalino, nes niekada dėl nieko negali būti iki galo tikras. Ypatingas pamokas teko patirti vos pasinėrus į politiką.1997 metais konservatoriai savivaldos rinkimuose gavo trylika mandatų. Jiems reikėjo tik vieno balso, kad turėtų savo merą, bet nesugebėjo jo gauti. Tuomet vienintelio Liberalų sąjungos atstovo Taryboje balsas buvo auksinis – lemiamas. Konservatoriai liko opozicijoje.

Į politiką žengiau atsitiktinai – rinkimuose į Seimą teko talkinti Liberalų sąjungos atstovui. 1997 metais tapau šios partijos skyriaus pirmininku. Politikoje išmokau organizuotumo, susikalbėjimo su žmonėmis, diplomatijos. Šios savybės visur praverčia, taip pat ir dabartiniame darbe.

– Ką matote savo įpėdiniu?

– Paminėsi vieną, įsižeis kitas. Pasakysiu tik tiek: jei nori būti geras skyriaus vadovas, turi visą dieną suktis politikoje, būti Tarybos nariu, užimti politinio pasitikėjimo postą.